Visgi jai teko gėdingai juos palikti – politikė įsipainiojo
į korupcijos skandalą, dėl kurio tapo pirmąja demokratiškai
išrinkta šalies vadove, pašalinta apkaltos būdu.
65 metų sulaukusi vyriausia karinio diktatoriaus Park Chung-hee
dukra užaugo Pietų Korėjos prezidentūroje –
Mėlynuosiuose rūmuose, kur mėgavosi dėmesiu ir prabangiu gyvenimu.
1961–1979 metais valdęs eksprezidentės tėvas, nors ir
pažeidinėjo žmogaus teises, visgi rūpinosi sparčiu šalies
ekonominiu vystymusi, o su pirmąja šeima kai kurie jos šalininkai
elgėsi lyg su monarchais. Dėl to Park Geun-hye buvo praminta
pirmąja „princese“, o šią pravardę ji išlaikė ištisus
dešimtmečius.
Aštuntame dešimtmetyje Park Geun-hye tėvai buvo nužudyti,
tačiau dėl šios tragedijos ji pelnė dar daugiau palaikymo.
Park Geun-hye mama anų laikų konservatyvioje visuomenėje buvo
gerbiama kaip pareiginga žmona ir rūpestinga motina, tačiau ją
nužudė vienas Korėjos japonas, kaip manoma, vykdęs Pchenjano
įsakymus.
Tuo metu Prancūzijoje studijavusiai Park Geun-hye po motinos
nužudymo teko sugrįžti namo ir perimti pirmosios ponios pareigas,
bet 1979 metais Pietų Korėjos saugumo vadas nužudė ir jos tėvą.
Nuo tada ji dviem dešimtmečiams pasitraukė iš rampų šviesos,
bet 1998 buvo išrinkta į parlamentą. Tuo metu Pietų Korėja bandė
atsigauti po Azijos finansų krizės.
Park Geun-hye netrukus tapo politikos žvaigžde tarp vyresnių
konservatyvių pažiūrų korėjiečių, kurie su meile prisiminė jos
motiną ir su pagarba atsiliepė apie jos tėvą, kuris padėjo
ištraukti karo nualintą šalį iš skurdo.
Puikiai žinanti, kaip pasinaudoti visuomenės nostalgija jos
tėvų atžvilgiu ir jai jaučiama užuojauta, savo kampanijos kalbose
ji ėmė naudoti frazę „Po to, kai tragiškai netekau savo tėvų
dėl žudikų kulkų“.
„Karalienė Mergelė“
Park Geun-hye greitai kilo politinės karjeros laiptais, o dėl
vyresnių konservatyvių rinkėjų reiškiamo tvirto lojalumo gavo
„rinkimų karalienės“ pravardę.
Šalies, kurios lyderiai dažnai įsipainiodavo į stambius
korupcijos skandalus, susijusius su giminaičiais, rinkėjams patiko,
kad ji niekuomet nebuvo ištekėjusi ir nepalaikė ryšių su savo
broliu ir seserimi .
„Esu susituokusi su Korėjos Respublika. Neturiu vaikų. Pietų
korėjiečiai yra mano šeima“, – kažkada sakė Park Geun-hye,
cituodama Anglijos karalienę Elizabeth I, dar vadinamą
„Karaliene Mergele“, kurią ji laikė savo pavyzdžiu.
Galiausiai 2012 metais ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia
Pietų Korėjos prezidento postą, o už ją balsavo daugiau rinkėjų
negu už bet kurį kitą kandidatą šios šalies demokratiniuose
rinkimuose.
Visgi jos politinės karjeros griūtį lėmė vieno mįslingo
religinio lyderio, kurį Park Geun-hye pasirinko savo mentoriumi,
šeima.
Bendrauti su dvasiniu lyderiu Choi Tae-minu Park
Geun-hye pradėjo po jos motinos nužudymo 1974-aisiais.
Choi Tae-minas tvirtino, kad ši moteris pasirodė jam sapne. Šis
septynis kartus vedęs vyras ilgą laiką vadovavo į sektą panašiai
religinei bendruomenei.
Jo įtaka politikei augo iki to laiko, kai vyriausybių paslaptis
viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ paskelbė gandus, kad jis
„visiškai kontroliavo Park Geun-hye kūną ir sielą“.
Choi Tae-minas mirė 1994 metais, o jo vaidmenį Park Geun-hye
gyvenime perėmė jo dukra Choi Soon-sil, su kuria ji
jau buvo artimai susidraugavusi.
Park Geun-hye yra kaltinama susimokius su savo patikėtine ir
ilgus metus viliojus dešimtis milijonų dolerių iš didžiausių
Pietų Korėjos kompanijų mainais į vyriausybės paslaugas.
Šiuo metu Choi Soon-sil teisiama dėl piktnaudžiavimo įtaka ir
turto prievartavimo. Tuo tarpu „Samsung Electronics“ kompanijos
vicepirmininkui Lee Jae-yongui buvo pareikšti
kaltinimai dėl kyšininkavimo, korupcijos ir kitų nusikaltimų.
Park Geun-hye keletą kartų kreipėsi į piliečius per
televiziją graudžiomis atsiprašymo kalbomis, vaizduodama save kaip
vienišą, atsiskyrusią lyderę, kurios pagrindinis nusikaltimas buvo
per didelis pasitikėjimas savo drauge.
„Pietų korėjiečiai, nuo to laiko, kai užėmiau šias
pareigas, gyvenau vienišą gyvenimą, – sakė ji. – Choi Soon-sil
liko su manimi pačiu sunkiausiu man metu.“
„Faktas, kad praradau budrumą“, – pridūrė ji.
Tačiau šis skandalas net daugeliui jos šalininkų buvo pernelyg
didelė problema, privertusi milijonus korėjiečių išeiti į gatves
ir reikalauti prezidentės atsistatydinimo. Be kita ko, jos
populiarumo reitingai pasiekė žemiausią kada nors buvusį lygį.
Daugelis jos partijos narių irgi nepalaikė Park Geun-hye, ir
parlamente balsavo už jos apkaltą. Paskutinį žodį palikta tarti
Konstituciniam Teismui.
„Valdžios manija“
Šis skandalas atskleidė korumpuotus ryšius, siejančius
politiką ir verslą – lygiai kaip ir Park Chung-hee valdymo metais.
Prezidentės tėvo šešėlis nuolat kenkė jos politinei karjerai, o
kritikai kaltindavo ją paveldėjus tėvo autoritarinius bruožus.
Valstybės tyrimuose Park Geun-hye buvo vaizduojama kaip
atsiskyrusi, nuošalyje besilaikanti asmenybė, verčiau pasiliekanti
rezidencijoje, o ne susitinkanti su patarėjais savo biure. Be to,
teigiama, kad ji pernelyg rūpinosi savo išvaizda ir beveik
netoleravo kritikos.
Vienas pareigūnas, dvejus metus vadovavęs jos štabui, per
parlamento posėdį sakė, kad ji dažnai dingdavo kelioms savaitėms.
Kad ilgai nematydavo prezidentės, skundėsi ir daugelis kitų
vyresniųjų pareigūnų.
Be kita ko, eksprezidentė kaltinama tuo, kad netinkamai reagavo
į 2014 metais įvykusią kelto „Sewol“ katastrofą, nusinešusią
daugiau nei 300 žmonių gyvybių. Dauguma tų aukų buvo moksleiviai,
vykę į ekskursiją.
Park Geun-hye taip pat sulaukė kaltinimų įsakinėjus
pareigūnams susidoroti ir nubausti tūkstančius ją kritikavusių
menininkų.
„Užuot paveldėjusi savo tėvo protą, įžvalgumą ir
pasiryžimą sukurti ekonomiką, ji paveldėjo pačią prasčiausią
jo dalį – valdžios maniją... ir netoleranciją kritikams“, –
neseniai prisiminimuose rašė buvusi jos patarėja ir jos partijai
atstovaujanti aukšto rango parlamentarė Chun Yu-ok.
„Jos žlugimas yra priminimas visiems pietų korėjiečiams, kad
metas pagaliau atsisveikinti su savo praeitimi“, – rašė ji.