„Atsibodo tradiciniai minėjimai salėse. Norisi susiburti ir paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą kitaip“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo viena idėjos iniciatorių Lietuvių bendruomenės Ispanijoje pirmininkė Regina Gelūnienė.
Ispanijos lietuviai Kovo 11-ąją eidami Šv.Jokūbo keliu minės jau antrą kartą. Ši mintis kilo dar pernai, kai Galisijos lietuvių bendruomenės atstovai pasiūlė pasigrožėti savo regiono gamtos ir istorijos perlu. Prie dabartinio žygio organizavimo prisideda ir Lietuvos ambasada Ispanijoje.
„Mes dažnai aptariame planus su bendruomenės nariais iš įvairių Ispanijos regionų. Lietuviai iš Galisijos pernai pasiūlė susiburti ir nueiti atkarpą gražiu, tradiciniu piligrimų keliu. Tąsyk žygyje dalyvavo apie 30 žmonių ir šįmet mes nusprendėme tęsti tradiciją“, – pasakojo R.Gelūnienė.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Garsiausias piligrimų kelias
Ispanijos lietuviai Galisijoje susirinks jau šiandien, o žygis garsiausiu, seniausiu ir daugiausia legendų apipintu piligrimų keliu visoje Europoje vyks šeštadienį, minint Kovo 11-ąją.
Lietuviai nueis simbolinę, paskutinę, 20 kilometrų Šv.Jokūbo kelio atkarpą nuo Pedrozo miesto iki Santjago de Kompostelos katedros.
Apaštalo šv.Jokūbo kelias, dar 1135 metais aprašytas jakobinų metraštyje „Codex Calixtinus“, vingiuoja per Ispaniją ir kai kurias Pietų Prancūzijos dalis.
Maršrutų keliauninkams – begalybė, galima rinktis įvairaus ilgio atkarpas arba keliauti daugiausia iššūkių keliančio „Via de Plata“ (liet. – Sidabro) maršrutu, kuris driekiasi nuo pietuose esančios Sevilijos iki Santjago de Kompostelos katedros. Šis piligrimų kelias yra 800 kilometrų ilgio.
Tokio pat ilgio yra ir kitas, prancūziškasis, Šv.Jokūbo kelio maršrutas, kuris prasideda Pietų Prancūzijoje. Jis – populiariausias.
Tačiau iš tiesų visi keliai, vedantys prie šv.Jokūbo kapo Santjago de Kompostelos katedroje, laikomi Šv.Jokūbo keliais.
„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Vardą pelno ištvermė
Piligrimais Ispanijos lietuviai šiais metais pripažinti dar nebus. Kompostela – piligrimystės liudijimas – Santjago de Komposteloje į piligrimo pasą įspaudžiama tik tuomet, jei jis nueina daugiau nei 100 kilometrų.
Bet Ispanijos lietuviai turi kitokį tikslą: jie stengsis atkreipti kitų piligrimų dėmesį į tai, kad jie – iš Lietuvos. Kad tai aiškiai parodytų, jie Šv.Jokūbo keliu žygiuos su trispalviais šalikais.
O keliautojų jie turėtų sutikti nemažai: Šv.Jokūbo keliu per metus pereina daugiau nei 300 tūkstančių žmonių. Tai seniausias ir populiariausias Europos piligrimų kelias.
Susiję straipsniai
Daugybė ispanų nors sykį gyvenime yra leidęsi į šią kelionę, ėję vienokio ar kitokio ilgio atkarpą. O šiuo keliu žmonės eina įvairiausiais tikslais.
Susiję straipsniai
Vieniems tai kantrybės išbandymas, kitiems – seniai puoselėto troškimo išsipildymas, didelė dvasinė patirtis.
Susiję straipsniai
Yra ir tokių, kurie kritikuoja Šv.Jokūbo kelio maršrutą už tai, kad jis nieko piligrimiška nebeturi, o tarnauja turistams: kuprines keliautojams norint iš vieno viešbučio į kitą vežioja autobusiukai, o nuėję kelio dienos dalį keliautojai gali ilsėtis prabangoje.
Žymųjį kelią persekioja ir suvenyrų karštligė. Tradicinė Šv.Jokūbo kelio kriauklė, kuria žymimas kelias, žiba ant įvairiausių turistinių marškinėlių. Pasiimti šių jūros dovanų, kaip kelionės liudijimo, piligrimai vykdavo iki vandenyno.
Lietuvius žavi idėja
Lietuvių bendruomenės pirmininkė pasakojo sulaukusi daugybės žygyje norinčių dalyvauti Ispanijos lietuvių skambučių.
„Deja, ne visi gali atvykti į Galisiją trims dienoms, todėl šiemet Šv.Jokūbo keliu eis apie 50 Ispanijoje gyvenančių lietuvių. Žmonės rinksis iš įvairių šalies regionų – Alikantės, Madrido, Valensijos ir Barselonos. Pernai įsitikinome, kad ėjimas Šv.Jokūbo keliu – puiki proga pabendrauti. O to mums bendruomenėje labiausiai ir trūksta“, – pasakojo idėjos sumanytoja R.Gelūnienė.
Po žygio Kovo 11-ajai paminėti lietuvių bendruomenė užsakė mišias legendinėje Santjago de Kompostelos katedroje, kurioje palaidoti šv.Jokūbo palaikai.
„Mišios bus laikomos už Ispanijos lietuvių bendruomenę ir už visus tuos, kurie žuvo kovodami už Lietuvos laisvę“, – sakė R.Gelūnienė.
Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė pasakojo, jog anksčiau Nepriklausomybės dieną su savo tautiečiais šventė tradiciškai: „Rengėme minėjimus Valensijoje, Madride, Alikantėje. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos diplomatinėmis institucijomis, todėl mūsų renginiai visada buvo gana didžiulio masto: prieš kelerius metus Alikantėje per minėjimą susirinko net 300 žmonių.
Bet pernai panorome pritaikyti Lietuvos nepriklausomybės minėjimus prie ispaniškos patirties – čia toks geras klimatas, graži gamta ir labai populiarios ekskursijos pėsčiomis. Tad nusprendėme Lietuvos šventę paminėti ispaniškai.“
I.Gelūnienė pabrėžė, kad šiaurės vakaruose esantis Galisijos regionas, kurį skalauja Atlanto vandenynas, savo gamta labai panašus į Lietuvą.
„Galisijos, per kurią driekiasi piligriminis kelias, gamta panaši į Lietuvos kraštovaizdį. Čia dažnai lyja, todėl viskas labai netipiškai ispaniškai žalia, miškuose gausu lapuočių medžių. Ne taip kaip kitose Ispanijos vietovėse, kur mes vasarą esame pripratę matyti plikus kalnus. Pernai einant Šv.Jokūbo keliu gamta mums priminė Lietuvos žemę. Tai dar viena priežastis, kodėl norime tęsti šią tradiciją“, – sakė lietuvė.
Po mišių Santjago de Kompostelos katedroje Ispanijos lietuviai rinksis į vakaronę, kurioje juos linksmins Ainis ir Gediminas Storpirščiai. R.Gelūnienė tikisi, kad ateityje į tradicinį žygį Šv.Jokūbo keliu įsitrauks ir Lietuvoje gyvenantys tautiečiai.