Vyriausybės ir komunistų vadovaujamo Nacionalinio demokratinio
fronto derybininkai sutarė atnaujinti taikos derybas, tai teigiama
bendrame abiejų pusių pranešime.
„Šalys tęs oficialias taikos derybas; jos vėl patvirtina
visus dvišalius susitarimus ir pareiškimus“, paskelbtus prieš
taikos derybas, kurios staiga nutrūko praėjusį mėnesį, pažymima
pranešime po derybininkų susitikimo Utrechte, Nyderlanduose.
„Kol kas abi šalys sutarė atkurti atitinkamas vienpuses
paliaubas“, kurios įsigalios, kai tik abi pusės informuos savo
ginkluotus dalinius, nurodoma pranešime.
Filipinų vyriausybė ir komunistų partizanai pernai rugpjūtį
Norvegijoje pasirašė neterminuotą paliaubų sutartį.
Filipinų komunistų partija 1968 metais pradėjo sukilimą –
kaip rodo oficiali statistika, nusinešusį jau apie 30 tūkst.
žmonių gyvybių.
Manoma, kad partijos sukarintas sparnas – Naujoji liaudies
armija – dabar turi mažiau negu 4 000
kovotojų. Savo didžiausio klestėjimo laikais 9-ajame dešimtmetyje
BHB turėjo 26 tūkst. kovotojų, bet jų smarkiai sumažėjo po
bekraujo sukilimo, užbaigusio 20 metų trukusią velionio prezidento
Ferdinando Marcoso diktatūrą.
Filipinų prezidentams nuo 1986 metų revoliucijos, nuvertusios
F.Marcosą, nesisekė sudaryti taikos su sukilėliais.
Dabartinio taikos proceso variklis buvo prezidentas R.Duterte,
šalies vadovo pareigas einantis nuo birželio 30-osios. Jis šių
derybų atnaujinimą paskelbė vienu svarbiausių savo prioritetų.
R.Duterte, vadinantis save socialistu, yra kilęs iš Mindanao –
neturtingo pietų regiono, kur aktyviausiai veikia tiek komunistų,
tiek islamistų sukilėliai.
Manoma, kad R.Duterte palaiko glaudžius ryšius su komunistais.
Jis yra 77 metų Jose Marios Sisono, Filipinų
partijos įkūrėjo ir ideologo, buvęs studentas.