Šis žingsnis žengtas aštrėjant dvišalių santykių krizei,
kurią išprovokavo draudimas turkų ministrams dalyvauti
agitaciniuose mitinguose prieš svarbų referendumą dėl prezidento
galių išplėtimo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat apkaltino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „parama teroristams“, dar gilindamas priešpriešą tarp Ankaros
ir Europos Sąjungos valstybių. Šis konfliktas gali paveikti visus
Ankaros ryšius su Europa.
Vokietija ir Nyderlandai neleido Turkijos ministrams dalyvauti
mitinguose, kuriuose jie ketino tose šalyse gyvenančius turkus
agituoti balandžio 16 dieną vyksiančiame referendume pritarti tam,
kad būtų išplėstos R.T.Erdogano galios.
Ankarą ypač supykdė Nyderlandų veiksmai, kurių Haga ėmėsi
likus kelioms dienoms iki visuotinių rinkimų. Olandų pareigūnai
savaitgalį nedavė leidimo nutūpti Turkijos užsienio reikalų
ministro lėktuvui, be to, išprašė iš šalies Turkijos šeimos ir
socialinės politikos ministrę.
„Kol Nyderlandai nekompensuos to, ką padarė, aukšto lygio
santykiai ir numatyti susitikimai ministrų ir aukštesniu lygiu yra
suspenduojami“, – pareiškė Turkijos vicepremjeras Numanas
Kurtulmusas po vyriausybės posėdžio Ankaroje.
Jis pridūrė, kad Turkija neleis olandų ambasadoriui grįžti į
Ankarą, kol Nyderlandai neįvykdys su Turkijos sąlygų dėl
mitingų. Diplomatiniai skrydžiai tarp šalių taip pat bus
sustabdyti.
Ambasadorius Keesas Cornelis van Rij šiuo metu yra išvykęs iš Turkijos, o diplomatinės atstovybės reikalus tvarko olandų reikalų patikėtinis.
„Merkel remia teroristus“
R.T.Erdoganas praėjusį savaitgalį dukart apkaltino savo NATO
sąjungininkės Olandijos pareigūnus , kad jie elgiasi kaip naciai.
Tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą šalyje, kuri Antrojo
pasaulinio karo metais patyrė vokiečių pajėgų bombardavimą ir
okupaciją.
Aštrėjant retorikai, dar pabloginusiai ir taip įtemptus
Turkijos santykius su ES, Briuselis griežtai įspėjo Ankarą
negilinti krizės.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini ir Bendrijos plėtros komisaras Johannesas Hahnas paragino Turkiją „susilaikyti nuo perdėtų pareiškimų ir veiksmų, galinčių dar pabloginti situaciją“.
Tačiau praėjus vos kelioms valandoms interviu televizijai
„A-Haber“ Turkijos lyderis išrėžė: „Ponia Merkel, jūs
remiate teroristus“.
Jis apkaltino Berlyną nereagavus į Ankaros Vokietijai
išsiųstus 4,5 tūkst. dosjė apie įtariamus teroristus, įskaitant
asmenis, siejamus su kurdų kovotojais ir pernai Turkijoje mėgintu
įvykdyti perversmu.
„Ponia Merkel, kodėl slepiat teroristus savo šalyje? ...
Kodėl nieko nedarot?“ – klausė Turkijos lyderis.
Kanclerės atstovas spaudai pareiškė, kad šie kaltinimai yra
„absurdiški“, ir pridūrė, kad A.Merkel neketina dalyvauti
šiose „provokacijų varžybose“.
Turkijos ES reikalų ministras Omeras Celikas
savo ruožtu pareiškė, kad Ankarai reikia „iš naujo įvertinti“
pernai sudarytą susitarimą su Bendrija dėl migrantų srauto
sumažinimo.
Jis sakė, kad Turkija turėtų iš naujo apsvarstyti savo
priemones, stabdančias migrantų judėjimą per sausumos sienas.
Tačiau ministras pridūrė, kad neteisėtos ir pavojingos migrantų
kelionės jūra bus toliau stabdomos, nes Ankara jaučia humanitarinę
atsakomybę.
Kreipsis į EŽTT
Olandų pareigūnai savaitgalį nesuteikė leidimo nusileisti
Nyderlanduose Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu lėktuvui. Be to, Turkijos šeimos ir socialinės politikos ministrei Fatmai Betul Sayan Kayai nebuvo leista pasakyti kalbos mitinge Nyderlandų uostamiestyje Roterdame – ji buvo išprašyta iš šalies.
Šie ministrai planavo paraginti apie 400 tūkst. Nyderlanduose
gyvenančių turkų kilmės asmenų referendume palaikyti numatytus
politinės sistemos pakeitimus.
Milijonų turkų išeivių balsai gali turėti didžiulės
reikšmės referendume, kuris gali tapti posūkio tašku Turkijos
šiuolaikinėje istorijoje.
R.T.Erdoganas sakė, kad ministrai dėl tokio elgesio jų
atžvilgiu pateiks „ būtinus pareiškimus“ Europos Žmogaus
Teisių Teismui.
Tuo tarpu Nyderlandų vyriausybės vadovas Markas Rutte jaučia didžiulį spaudimą laikytis griežtos pozicijos R.T.Erdogano atžvilgiu, nes trečiadienį vyksiančiuose rinkimuose
jam rimtą iššūkį mes ultradešiniųjų antiislamiškų pažiūrų
deputato Geerto Wilderso Laisvės partija (PVV).
Nyderlandai taip pat paskelbė naują įspėjimą dėl kelionių
savo piliečiams, ragindami juos „likti budriais visoje Turkijos
teritorijoje“.
Vokietija irgi perspėjo savo piliečius atsižvelgti į
„padidėjusią politinę įtampą ir galimus prieš Vokietiją
nukreiptus protestus“.
Turkija jau anksčiau tūžmingai reagavo į savo NATO
sąjungininkės Vokietijos sprendimą neleisti turkų ministrams
rengti mitingus jos miestuose. R.T.Erdoganas tokius veiksmus prilygino
„nacių praktikai“.
Kai R.T.Erdoganas pasitelkė tokią pat leksiką prieš
Nyderlandus, A.Merkel pirmadienį pareiškė, jog turkų lyderio
pavartoti palyginimai yra „visiškai klaidingi“ ir „paverčia
kančias banaliomis“.
„Gelbėjimosi ratas Erdoganui“
Šis konfliktas gali peraugti į rimtą santykių krizę su visa
ES, prie kurios Turkija siekia prisijungti daugiau nei pusę amžiaus.
R.T.Erdoganas užsiminė, jog ketina pats vykti į Europą
dalyvauti referendumo kampanijos mitinguose, o sekmadienį sakė, kad
Vakarai per šį konfliktą „parodė savo tikrąjį veidą“.
Vašingtono instituto Turkijos tyrimų programos direktorius
Soneras Cagaptay'us mano, kad trumpuoju
laikotarpiu šis konfliktas gali pasitarnauti R.T.Erdoganui.
„Blokuodamos (mitingus Europos šalys) galbūt numetė
R.T.Erdoganui gelbėjimosi ratą, leisiantį jam iškovoti pergalę
referendume“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.