Šis žingsnis žengtas aštrėjant dvišalių santykių krizei, kurią išprovokavo draudimas turkų ministrams dalyvauti agitaciniuose mitinguose prieš svarbų referendumą dėl prezidento galių išplėtimo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat apkaltino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „parama teroristams“, dar gilindamas priešpriešą tarp Ankaros ir Europos Sąjungos valstybių. Šis konfliktas gali paveikti visus Ankaros ryšius su Europa.
Vokietija ir Nyderlandai neleido Turkijos ministrams dalyvauti mitinguose, kuriuose jie ketino tose šalyse gyvenančius turkus agituoti balandžio 16 dieną vyksiančiame referendume pritarti tam, kad būtų išplėstos R.T.Erdogano galios.
Ankarą ypač supykdė Nyderlandų veiksmai, kurių Haga ėmėsi likus kelioms dienoms iki visuotinių rinkimų. Olandų pareigūnai savaitgalį nedavė leidimo nutūpti Turkijos užsienio reikalų ministro lėktuvui, be to, išprašė iš šalies Turkijos šeimos ir socialinės politikos ministrę.
„Kol Nyderlandai nekompensuos to, ką padarė, aukšto lygio santykiai ir numatyti susitikimai ministrų ir aukštesniu lygiu yra suspenduojami“, – pareiškė Turkijos vicepremjeras Numanas Kurtulmusas po vyriausybės posėdžio Ankaroje.
Jis pridūrė, kad Turkija neleis olandų ambasadoriui grįžti į Ankarą, kol Nyderlandai neįvykdys su Turkijos sąlygų dėl mitingų. Diplomatiniai skrydžiai tarp šalių taip pat bus sustabdyti.
Ambasadorius Keesas Cornelis van Rij šiuo metu yra išvykęs iš Turkijos, o diplomatinės atstovybės reikalus tvarko olandų reikalų patikėtinis.
„Merkel remia teroristus“
R.T.Erdoganas praėjusį savaitgalį dukart apkaltino savo NATO sąjungininkės Olandijos pareigūnus , kad jie elgiasi kaip naciai. Tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą šalyje, kuri Antrojo pasaulinio karo metais patyrė vokiečių pajėgų bombardavimą ir okupaciją.
Aštrėjant retorikai, dar pabloginusiai ir taip įtemptus Turkijos santykius su ES, Briuselis griežtai įspėjo Ankarą negilinti krizės.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini ir Bendrijos plėtros komisaras Johannesas Hahnas paragino Turkiją „susilaikyti nuo perdėtų pareiškimų ir veiksmų, galinčių dar pabloginti situaciją“.
Tačiau praėjus vos kelioms valandoms interviu televizijai „A-Haber“ Turkijos lyderis išrėžė: „Ponia Merkel, jūs remiate teroristus“.
Jis apkaltino Berlyną nereagavus į Ankaros Vokietijai išsiųstus 4,5 tūkst. dosjė apie įtariamus teroristus, įskaitant asmenis, siejamus su kurdų kovotojais ir pernai Turkijoje mėgintu įvykdyti perversmu.
„Ponia Merkel, kodėl slepiat teroristus savo šalyje? ... Kodėl nieko nedarot?“ – klausė Turkijos lyderis.
Kanclerės atstovas spaudai pareiškė, kad šie kaltinimai yra „absurdiški“, ir pridūrė, kad A.Merkel neketina dalyvauti šiose „provokacijų varžybose“.
Turkijos ES reikalų ministras Omeras Celikas savo ruožtu pareiškė, kad Ankarai reikia „iš naujo įvertinti“ pernai sudarytą susitarimą su Bendrija dėl migrantų srauto sumažinimo.
Jis sakė, kad Turkija turėtų iš naujo apsvarstyti savo priemones, stabdančias migrantų judėjimą per sausumos sienas. Tačiau ministras pridūrė, kad neteisėtos ir pavojingos migrantų kelionės jūra bus toliau stabdomos, nes Ankara jaučia humanitarinę atsakomybę.
Kreipsis į EŽTT
Olandų pareigūnai savaitgalį nesuteikė leidimo nusileisti Nyderlanduose Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu lėktuvui. Be to, Turkijos šeimos ir socialinės politikos ministrei Fatmai Betul Sayan Kayai nebuvo leista pasakyti kalbos mitinge Nyderlandų uostamiestyje Roterdame – ji buvo išprašyta iš šalies.
Šie ministrai planavo paraginti apie 400 tūkst. Nyderlanduose gyvenančių turkų kilmės asmenų referendume palaikyti numatytus politinės sistemos pakeitimus.
Milijonų turkų išeivių balsai gali turėti didžiulės reikšmės referendume, kuris gali tapti posūkio tašku Turkijos šiuolaikinėje istorijoje.
R.T.Erdoganas sakė, kad ministrai dėl tokio elgesio jų atžvilgiu pateiks „ būtinus pareiškimus“ Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Tuo tarpu Nyderlandų vyriausybės vadovas Markas Rutte jaučia didžiulį spaudimą laikytis griežtos pozicijos R.T.Erdogano atžvilgiu, nes trečiadienį vyksiančiuose rinkimuose jam rimtą iššūkį mes ultradešiniųjų antiislamiškų pažiūrų deputato Geerto Wilderso Laisvės partija (PVV).
Nyderlandai taip pat paskelbė naują įspėjimą dėl kelionių savo piliečiams, ragindami juos „likti budriais visoje Turkijos teritorijoje“.
Vokietija irgi perspėjo savo piliečius atsižvelgti į „padidėjusią politinę įtampą ir galimus prieš Vokietiją nukreiptus protestus“.
Turkija jau anksčiau tūžmingai reagavo į savo NATO sąjungininkės Vokietijos sprendimą neleisti turkų ministrams rengti mitingus jos miestuose. R.T.Erdoganas tokius veiksmus prilygino „nacių praktikai“.
Kai R.T.Erdoganas pasitelkė tokią pat leksiką prieš Nyderlandus, A.Merkel pirmadienį pareiškė, jog turkų lyderio pavartoti palyginimai yra „visiškai klaidingi“ ir „paverčia kančias banaliomis“.
„Gelbėjimosi ratas Erdoganui“
Šis konfliktas gali peraugti į rimtą santykių krizę su visa ES, prie kurios Turkija siekia prisijungti daugiau nei pusę amžiaus.
R.T.Erdoganas užsiminė, jog ketina pats vykti į Europą dalyvauti referendumo kampanijos mitinguose, o sekmadienį sakė, kad Vakarai per šį konfliktą „parodė savo tikrąjį veidą“.
Vašingtono instituto Turkijos tyrimų programos direktorius Soneras Cagaptay'us mano, kad trumpuoju laikotarpiu šis konfliktas gali pasitarnauti R.T.Erdoganui.
„Blokuodamos (mitingus Europos šalys) galbūt numetė R.T.Erdoganui gelbėjimosi ratą, leisiantį jam iškovoti pergalę referendume“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
