ES 27 valstybių lyderiai šeštadienį 1957 metų kovo 25-osios
Romos sutarties pasirašymo minėjime turėtų džiaugtis taika ir
gerove, ką, pasak jų, po Antrojo pasaulinio karo Europai užtikrino
šis projektas.
Tačiau iškilmingoje XVI amžiaus rūmuose vyksiančioje
šventėje nebus Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May, kuri tuo metu Londone ruošis vos po keturių dienų pradėti skyrybų procesą.
Vadinamasis „Brexit“ yra vienas pagrindinių egzistencinių
iššūkių, tarp kurių minėtina ir migracija, terorizmas,
populizmas ir euro zonos skolų krizė ir kurie temdo Bendrijos,
sukurtos Europai prikelti iš karo pelenų, gimtadienio šventę.
Galbūt, laukdami dieviškos pagalbos įveikti visus savo sunkumus
penktadienio popietę ES lyderiai vyks specialios audiencijos pas
popiežių Pranciškų Vatikane.
Šeštadienį jie dalyvaus iškilmingoje ceremonijoje Kapitolijaus
aikštėje esančiuose Konservatorių rūmuose – Romos sutarties
pasirašymo vietoje.
Ten ES vadovai turėtų priimti deklaraciją, skelbiančią, kad
„Europa yra mūsų bendra ateitis“ greitai besikeičiančiame
pasaulyje, nustatyti artimiausio dešimtmečio Bendrijos kelio gairių
planą ir nusifotografuoti „šeimyninei nuotraukai“.
„Iššūkiai Sąjungai“
Apie šiandien tvyrančią įtampą Sąjungoje liudija ir tai, kad
šalys iki paskutinės minutės nesutaria, ar deklaracijoje turėtų
būti paminėti planai dėl „skirtingų greičių“ Europos.
Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko kvietime sakoma,
kad Romos viršūnių susitikimas suteiks „galimybę kartu
prisiminti mūsų istoriją ir įvertinti 60 integracijos metų“.
ES lyderis perspėjo dėl laukiančių iššūkių, kuriuos meta
besikeičianti geopolitinė padėtis, taip pat sunkiai prognozuojamas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Rusijos agresija
ir augantis protekcionizmas.
Šiemet įvyksiantys svarbūs rinkimai Prancūzijoje, kur tvirtas
pozicijas visuomenės apklausose užima ultradešiniųjų lyderė
Marine Le Pen, taip pat Vokietijoje, dar labiau
stiprina pojūtį, kad Europa yra atsidūrusi istorinio posūkio
taške.
„Ne paslaptis, kad ši istorinė akimirka, kurioje mes
atsiduriame, reikalauja kruopščiau ir rimčiau peržiūrėti
Sąjungos iššūkius“, – sakė buvęs Lenkijos premjeras.
Prieš 60 metų Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas,
Nyderlandai ir Vakarų Vokietija kartu sukūrė Europos ekonominę
bendriją – Europos Sąjungos pirmtakę.
Nuo to laiko bendrija išaugo į politinį ir ekonominį bloką
– didžiausią pasaulio ekonomiką, vienijančią 28 valstybes, iš
viso turinčias 508 mln. gyventojų.
Tačiau pastaraisiais metais pasirodė ryškių nesutarimų,
Bendrijai greitai plintant į buvusias sovietinio bloko rytines
teritorijas ir atsiradus vieningos valiutos valdymo problemoms.
Ypatingą grėsmę Europos Sąjungos svajonei kelia
nacionalistinių ir populistinių partijų populiarumo augimas, ypač
D.Tusko gimtojoje Lenkijoje.
„Judėti nieko nepaliekant“
Pasiruošimą Romos sutarties metinių minėjimui neseniai
aptemdė aršus ginčas tarp Briuselio ir Varšuvos dešiniųjų
vyriausybės, kurią supykdė ES lyderių sprendimas perrinkti
D.Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrajai kadencijai iki
2019 metų, nepaisant Varšuvos prieštaravimo,
Lenkija perspėja, kad nepritars „kelių greičių“ Europai,
kurioje dalis šalių neva bus paliktos vilktis toli vokiškai-
prancūziško Europos „variklio“ užnugaryje.
Tačiau Berlynas ir Paryžius nori artimiau bendradarbiauti
tokiais klausimais kaip gynyba ir ekonomika, kad ES galėtų judėti
toliau atsitokėdama po Jungtinės Karalystės birželio mėnesio referendumo
sprendimo tapti pirmąja iš Sąjungos pasitraukiančia jos nare.
„Realybėje bijantieji kelių greičių Europos, bijo kad bus
perkelti į antrąją lygą“, – sakė Charlesas de Marcilly iš Roberto Schumano fondo Briuselyje.
„Bus sunku rasti pusiausvyrą tarp judėjimo į priekį, nieko
nepaliekant, ir pažangos be jokio stigmatizavimo“, – pridūrė
jis.
Savo ruožtu T.May „siunčia geriausius linkėjimus“ savo ES
kolegoms, pareiškė Britanijos premjerės atstovas ir pridūrė kad
„ES 27 valstybės juda viena kryptimi, o britų žmonės nubalsavo
eiti kita kryptimi“.