„Pastebima, kaip intensyviai ir beatodairiškai tiriami
žmonės, gyvenantys užsienyje“, – sakė šiaurinės Žemutinės
Saksonijos žemės vidaus reikalų ministras Borisas Pistorius
(Borisas Pištorijus). Jis pažymėjo, kad Ankara paprašė Berlyno
padėti šnipinėti 300 galimų F.Guleno šalininkų. Jų sąrašas
buvo duotas Vokietijos žvalgybos tarnybai, kuri jį perdavė žemių
vyriausybėms.
„Tai netoleruotina ir nepriimtina“, – sakė B.Pistorius per
spaudos konferenciją.
Dėl šios priežasties Žemutinė Saksonija nusprendė apie
gautą sąrašą informuoti daugiau nei 10 Ankaros taikinių, tarp
kurių yra viena mokykla ir mažiausiai dvi kompanijos, baimindamasi,
kad apie jį nežinodami žmonės gali išvykti į Turkiją ir ten
sulaukti „keršto“.
Turkijos pareigūnų veiksmai primena „kažką panašaus į
paranoją“, sakė B.Pistorius ir pridūrė, kad „visi Guleno
šalininkai yra laikomi teroristais ir valstybės priešais, nors tam
nėra nė menkiausių įrodymų“.
„Iki šios dienos mes neturime jokių įrodymų, kad Guleno
šalininkai būtų kaip nors pažeidę kokius nors įstatymus“, –
kalbėjo ministras.
Neįtikintas
Nors Jungtinėse Valstijose gyvenantis 75 metų F.Gulenas neigia
dalyvavęs organizuojant nepavykusį liepos mėnesio perversmą,
kuriuo buvo siekiama nuversti Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą
Tajipą Erdohaną), Ankara persekioja jo šalininkus.
Dėl įtariamų ryšių su F.Guleno judėjimu Turkijoje buvo
suimta daugiau nei 41 tūkst. žmonių, 100 tūkst. žmonių buvo
atleisti iš užimamų pareigų arba jų įgaliojimai buvo
suspenduoti. Dauguma nukentėjusiųjų yra mokytojai, policijos bei
teismo pareigūnai ir žurnalistai.
Vasario mėnesį Vokietijos policija atliko kratas keturių
Turkijos musulmonų dvasininkų namuose. Jie buvo įtariami
šnipinėję F.Guleno šalininkus R.T.Erdogano vyriausybės nurodymu.
Savo ruožtu R.T.Erdoganas apkaltino Vokietiją suteikus
prieglobstį kurdų ir kitiems „teroristams“, pareikšdamas, kad
Berlynas atsisako perduoti įtariamuosius Ankarai.
Praėjusią savaitę Turkiją supykdė Vokietijos užsienio
žvalgybos vadovas Bruno Kahlas, pareiškęs, kad jis
nėra įtikintas, jog F.Gulenas prisidėjo prie liepos 15-osios
perversmo.
Ankara ne kartą bandė įtikinti Berlyną, kad perversmą
organizavo atokiame komplekse Pensilvanijoje gyvenantis F.Gulenas,
„tačiau jiems nepasisekė“, sakė B.Kahlas žurnalui „Der
Spiegel“.
Pasak jo, pučą surengė „kariuomenės dalis“, bijojusi, kad
nukentės per R.T.Erdogano vyriausybės vykdomus valymus.
Vokietijos ir Turkijos santykiai yra gana įtempti dėl virtinės
nesutarimų, ypač žmogaus teisių klausimais, kurie paaštrėjo po
liepą nesėkmingai mėginto įvykdyti.
Berlynas griežtai kritikuoja įvairias priemones, kurių po
perversmo ėmėsi Ankara, ir ragina Turkiją paleisti Vokietijos
dienraščio „Die Welt“ korespondentą, kuris buvo įkalintas,
apkaltinus terorizmu.
Ankarą taip pat supykdė Vokietijos pareigūnų draudimas keliems
Turkijos ministrams dalyvauti mitinguose ir agituoti Vokietijoje
gyvenančią turkų bendruomenę balandžio 16-osios referendume
balsuoti už prezidento R.T.Erdogano galių išplėtimą.