Europos Parlamentas Strasbūre tikriausiai palaikys Europos
Sąjungos lyderių raginimą Jungtinei Karalystei iš pradžių
susitarti dėl „skyrybų“ sąlygų, o tik paskui sudarinėti
naujus prekybinius susitarimus su bloku.
Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May kovo 29
dieną oficialiai inicijavo savo šalies išstojimo iš ES procesą.
„Norime turėti aiškų signalą, kad Europos Sąjunga yra
vieninga“, – sakė vokiečių europarlamentaras Manfredas Weberis, vadovaujantis konservatyviai Europos liaudies partijai (EPP) – didžiausiam blokui Europos Parlamente.
„Londonas turi suprasti, kad neįmanomas joks ES pozicijos
suskaldymas“, – antradienį žurnalistams sakė M.Weberis.
Gaires, dėl kurių bus balsuojama trečiadienį, jau parėmė ne
tik EPP, bet ir socialistų ir demokratų aljansas, liberalai ALDE,
žalieji ir kairiųjų grupė GUE.
Europos Parlamentas bus pirmoji ES institucija, užėmusi
oficialią poziciją dėl „Brexit“ derybų.
„Šis (balsavimas) yra sunkių ir sudėtingų derybų, kuriomis
siekiama nustatyti Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygas,
startas“, – sakė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani
(Antonijus Tajanis).
Gairėmis, kurias M.Weberis pavadino „raudonomis linijomis“,
sustiprinamos rekomendacijos, kurių projektą praėjusį penktadienį
pristatė šalims narėms atstovaujantis Europos Vadovų Tarybos
pirmininkas Donaldas Tuskas.
Tačiau 27 ES šalys šių rekomendacijų oficialiai nepatvirtins
iki viršūnių susitikimo balandžio 29 dieną.
D.Tusko gairėmis raginama padaryti „pakankamą pažangą“
dėl „skyrybų“ sąlygų dar iki sudarant naują prekybos
susitarimą, taip pat apsaugoti ES piliečių teises ir sieną
Šiaurės Airijoje.
„Reikia gerbti teisingą derybų tvarką“, – sakė
M.Weberis.
„Svarbiausia – Europos piliečiai“
„Brexit“ derybos jau prasidėjo sunkiai: Londonas sunerimo
dėl gairių išlygos, kad su Ispanija turi būti tariamasi dėl bet
kokio prekybos susitarimo po „Brexit“, paveiksiančio Didžiosios
Britanijos užjūrio teritoriją Gibraltarą.
Europos Parlamento rezoliucijos projekte sakoma, kad derybos dėl
„galimų pereinamųjų susitarimų“ būsimai sutarčiai galėtų
prasidėti tik „Brexit“ procesui pasiekus „esminę pažangą“.
Bet koks pereinamasis periodas prekybos susitarimui pasiekti po
oficialaus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES 2019 metų kovą turėtų
trukti ne ilgiau negu trejus metus.
Rezoliucijoje taip pat reikalaujama, kad Jungtinė Karalystė prieš
išstodama turi apmokėti savo sąskaitas.
„Iki tos dienos, kai išeisite, turite apmokėti savąją
sąskaitų dalį“, – antradienį trumpoje spaudos konferencijoje
Strasbūre sakė socialistų ir demokratų lyderis Gianni Pittella.
Be to, rezoliucijoje raginama apsaugoti 3 mln. Jungtinėje Karalystėje
gyvenančių ES piliečių ir milijono ES šalyse gyvenančių britų
teises.
„Svarbiausia – Europos piliečiai“, – sakė M.Weberis.
Visuomenės nepasitenkinimas didele imigracija iš kitų ES
šalių padėjo kurstyti „Brexit“ kampaniją, kurios kulminacija
buvo pernai birželį įvykęs referendumas, kai britai netikėtai
nubalsavo už išstojimą iš Bendrijos.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris turėtų kreiptis į Europos
Parlamentą, kurio debatai prasidės 9 val. (10 val. Lietuvos laiku).
Balsavimą dėl galutinio „Brexit“ susitarimo Europos
Parlamentas tikriausiai surengs 2018 metų pabaigoje arba 2019 metų
pradžioje.