Turkijos prezidentas pasmerkė tarptautinių stebėtojų kritiką

Referendumas buvo laikomas itin svarbiu ne vien dėl Turkijos politinės sistemos formavimo, bet ir dėl būsimos strateginės krypties šaliai, kuri nuo 1952-ųjų yra NATO narė ir pusę amžiaus siekė įstoti į Europos Sąjungą.

Triumfuojamai grįžęs į prezidentūrą Ankaroje, R.T.Erdoganas kreipėsi į susirinkusius tūkstančius savo šalininkų ir referendumą kritikavusiems tarptautiniams stebėtojams pareiškė: „Žinokit savo vietą.“

Negana to, R.T.Erdoganas pareiškė, kad Turkija taip pat gali surengti referendumus dėl savo siekio tapti ES nare ir mirties bausmės sugrąžinimo.

Šio sekmadienio referendume „Taip“ stovykla surinko 51,41 proc. balsų, rodo galutiniai rezultatai, kuriuos paskelbė rinkimų pareigūnai.

Tačiau opozicija iškart pareiškė, kad buvo sukčiaujama ir kad sąžiningas balsavimas būtų reiškęs kelių procentinių punktų skirtumą ir jų pergalę.

Didžiausia opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP) ir prokurdiška Liaudies demokratų partija (HDP) pareiškė ketinančios dėl įtariamų pažeidimų užginčyti istorinio referendumo rezultatus.

„Yra tik vienas sprendimas situacijai teisės požiūriu palengvinti: Aukščiausioji rinkimų taryba (YSK) turėtų anuliuoti šį balsavimą“, – sakė CHP lyderio pavaduotojas Bulentas Tezcanas, kurį citavo naujienų agentūra „Dogan“.

Referendumas neturi „demokratinio teisėtumo“, žurnalistams Ankaroje sakė HDP atstovas, parlamentaras Osmanas Baydemiras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino R.T.Erdoganui pasveikinti jo su pergale, o ES lyderiai reagavo santūriau.

D.Trumpas pasikalbėjo su R.T.Erdoganu, „kad pasveikintų jį su jo pergale referendume“ ir aptartų Siriją bei kovą su „Islamo valstybe“ (IS), pranešė Baltieji rūmai.

Stambule vyko protestai; keli tūkstančiai žmonių buvo susirinkę R.T.Erdogano nepalaikančiuose Bešiktašo ir Kadikėjaus rajonuose. Jie pūtė švilpukus ir skandavo: „Mes petys į petį prieš fašizmą“.

Kiti kartojo referendumo naktį išplitusius šūkius „Ne“ dar nežuvęs“ ir „Ne“ laimėjo“.

Opozicija jau skundėsi dėl neteisingos referendumo kampanijos, kurios metu „Taip“ šalininkai buvo užplūdę eterį ir naudojosi reklaminiais skydais visoje šalyje.

Tarptautiniai stebėtojai sutiko, kad kampanija vyko esant „nevienodoms sąlygoms“ ir kad patį balsų skaičiavimą temdė procedūriniai pakeitimai, kuriais buvo pašalinti svarbūs saugikliai.

„Teisinis karkasas liko neadekvatus tikrai demokratinio referendumo surengimui“, – sakoma Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) ir Europos Tarybos Parlamentinė s Asamblėjos (PACE) stebėtojų pareiškime.

Turkijos opoziciją ypač papiktino YSK sprendimas leisti įskaičiuoti ir balsalapius, nepažymėtus oficialiu antspaudu. Tai, pasak opozicijos, atvėrė kelią sukčiavimui.

„Vėlyvi skaičiavimo procedūrų pakeitimai pašalino svarbų saugiklį“, – sakė PACE delegacijos vadovas Cezaris Florinas Preda.

Tačiau R.T.Erdoganas pasakė misijai „žinoti savo vietą“ ir pareiškė, kad Turkija neketina kreipti jokio dėmesio į stebėtojų ataskaitą.

Jis pridūrė: „Ši šalis surengė demokratiškiausią balsavimą, kokio niekada nematė jokia kita šalis Vakaruose.“

Anksčiau R.T.Erdoganas pasveikino džiūgaujančius šalininkus Ankaros oro uoste, kad jie „išdidžiai stovėjo“ susidūrę su Vakarų „kryžininkų mentalitetu“.

Grįždamas prie savo įprastų darbų, ministrų kabinetas nieko nelaukdamas dar trims mėnesiams pratęsė jau devynis mėnesius po nesėkmingo liepos perversmo galiojančią nepaprastąją padėtį.

Taip pat buvo besiartinančios santykių su ES krizės ženklų.

R.T.Erdoganas patvirtino, kad dabar surengs derybas dėl mirties bausmės sugrąžinimo. Toks žingsnis automatiškai nutrauktų Turkijos pastangas tapti ES nare. Prezidentas žadėjo surengti referendumą dėl mirties bausmės sugrąžinimo, jeigu parlamente neužtektų balsų tokiam įstatymui.

Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaro Gabrielio, jeigu Ankara sugrąžins mirties bausmę, tai prilygtų „europinės svajonės pabaigai“.

Interviu laikraščiui „Bild“, kuris turi būti publikuotas antradienį, jis perspėjo Turkiją, kad „šiuo metu įstojimas neveiktų“.

R.T.Erdoganas sakė, kad Turkija galėtų surengti referendumą dėl savo siekio tapti ES nare. „Ką sako Georgas, Hansas ar Helga, mums neįdomu“, – pareiškė jis, pavartodamas dažnus vokiškus vardus.

Naujoji Turkijos politinė sistema turi įsigalioti po rinkimų 2019 metų lapkritį, bet tikimasi, kad R.T.Erdoganas nieko nelaukdamas vėl įstos į valdančiąją Teisingumo ir plėtros partiją (AKP ), kurią padėjo įsteigti ir iš kurios turėjo išstoti tapęs prezidentu.

Pagal naująją sistemą turi būti panaikintas premjero postas, o visa vykdomoji biurokratija turi patekti prezidento jurisdikcijon, tad R.T.Erdoganas galės tiesiogiai skirti ministrus.

R.T.Erdogano pergalė buvo pasiekta daug mažesne persvara nei tikėtasi ir paaiškėjo tik po kelių įtemptų nežinios valandų vėlai sekmadienį, kai „Ne“ balsų smarkiai padaugėjo.

Trys didžiausi Turkijos miestai – Stambulas, Ankara ir Izmyras – balsavo „Ne“, bet „Taip“ vyravo R.T.Erdogano užnugaryje Anatolijoje.