Vėliau M.Pence'as šioje daugiausiai gyventojų musulmonų turinčioje pasaulio valstybėje aplankys didžiausią jos mečetę ir ten surengs tarpkonfesinį dialogą.
Šis viceprezidento vizitas yra Vašingtono aukščiausio lygio bandymas tiesti tiltus santykiuose tarp Amerikos ir musulmoniškojo pasaulio nuo tada, kai milijardierius Donaldas Trumpas tapo valstybės vadovu. Be to, jis labai primena ankstesnio JAV lyderio Baracko ir Michelle Obamų kelionę į Indoneziją 2010-aisiais.
Per beveik 100 dienų, kai eina prezidento pareigas, D.Trumpas susitiko su tokių musulmoniškų valstybių kaip Jordanija, Irakas, Saudo Arabija bei Egiptas, lyderiais.
Kita vertus, jo administracija ėmėsi žingsnių uždrausti įvažiuoti į šalį virtinės musulmoniškų šalių piliečiams ir šį sprendimą argumentavo terorizmo grėsme. Šie bandymai buvo užginčyti teismuose.
Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas nevengė naudoti kraštutinių dešiniųjų retorikos ir dažnai pliekė „radikalaus islamo terorizmą“.
M.Pence'as atvyko į prezidentūrą Džakartoje derybų su Indonezijos prezidentu Joko Widodo. Čia viceprezidentui buvo surengta spalvinga oficiali sutikimo ceremonija, kurioje dalyvavo šimtai tautiniais kostiumais vilkinčių moksleivių.
Indonezija, kur daugelis gyventojų išpažįsta nuosaikios pakraipos islamą, seniai laikoma sėkmingos musulmoniškos demokratijos pavyzdžiu, kur musulmonai palyginti taikiai sugyvena su kitų tikėjimų bendruomenėmis.
Po derybų su J.Widodo viceprezidentas sakė: „Indonezijoje gyvuojanti nuosaikaus islamo tradicija, kalbant nuoširdžiai, yra įkvepiantis pavyzdys pasauliui, ir mes labai vertiname jus ir jūsų žmones“.
„Jūsų šalyje, kaip ir manojoje, tikėjimas vienija, o ne skaldo“, – pažymėjo M.Pence'as.
Tačiau šie optimistiniai žodžiai nuskambėjo tokiu metu, kai tradiciškai inkliuzyviam Indonezijos islamui vis didesnį pavojų kelia stiprėjanti konservatyviųjų islamistų įtaka.
Trečiadienį Džakartos gubernatorius krikščionis Basuki Tjahaja Purnama antrajame rinkimų ture pralaimėjo kovą dėl sostinės vadovo posto savo varžovui musulmonui. Pastarasis buvo kaltinamas, kad bando įsiteikti islamistams, siekdamas palenkti į savo pusę daugiau rinkėjų.
Basuki Tjahaja Purnama, dažniausiai vadinamas tiesiog Ahoku, anksčiau tvirtai pirmavo viešosios nuomonės apklausose, tačiau patyrė nesėkmę rinkimuose, kai jį užgriuvo kaltinimai šventvagyste.
Šie kaltinimai pakurstė masinius konservatyvių musulmonų protestus prieš Basuki Tjahają Purnamą. Tuo tarpu jo šalininkai juos vadina neteisingais ir politiškai motyvuotais.
M.Pence'as šios kelionės metu jau aplankė Pietų Korėją ir Japoniją, o po vizito Indonezijoje dar vyks į Australiją. Per šią dešimties dienų kelionę viceprezidentas mėgina sušvelninti kai kuriuos aštriausius D.Trumpo retorikos kampus.
Pietų Korėjoje ir Japonijoje M.Pence'as stengėsi išsklaidyti būgštavimus dėl D.Trumpo protekcionistinių deklaracijų, paremtų jo rinkimų kampanijos šūkiu „Pirmiausia – Amerika“, ir patvirtinti Vašingtono įsipareigojimus šių šalių saugumui, augant įtampai dėl Pchenjano branduolinės programos.
M.Pence'o bandymas gerinti santykius su musulmonais sulaukė teigiamos reakcijos Indonezijoje.
Indonezijos ulemų (islamo teisės jurisprudentų ir teologų) tarybos, kuri yra aukščiausia musulmonų dvasinė institucija šalyje, vadovas Marufas Aminas išreiškė viltį, jog tai rodo besikeičiantį požiūrį į islamą.
Tačiau to veikiausiai neužteks išsklaidyti nerimui, kad D.Trumpo administracija yra neigiamai nusistačiusi islamo atžvilgiu.
„Prezidento D.Trumpo priešiški pareiškimai islamo atžvilgiu smarkiai pakenkė jo reputacijai islamiškojo pasaulio akyse. Vieno vizito nepakaks žalai atitaisyti“, – sakė Artimųjų Rytų ir islamo klausimų ekspertas Fawazas Gergesas iš Londono ekonomikos mokyklos.
Po derybų su J.Widodo M.Pence'as taip pat sakė, kad JAV pasirengusios vystyti bendradarbiavimą gynybos srityje su Indonezija, siekiant efektyviau kovoti su terorizmo grėsme.
Pernai sausį Indonezijos sostinę sudrebino mirtininko surengtas sprogdinimas ir šaudynės, už kuriuos atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“. Per šias atakas žuvo keturi užpuolikai ir keturi civiliai.
JAV viceprezidentas taip pat pažadėjo, jog bus užtikrinama laivybos laisvė Pietų Kinijos jūroje. Indijos ir Kinijos laivai pastaraisiais metais nekart buvo įsivėlę į konfrontaciją šalia Indonezijos Natūnos salų, esančių ginčijamų vandenų pakraštyje.
J.Widodo, siekiantis privilioti į šalį daugiau užsienio investicijų, sakė, kad per susitikimą su M.Pence'u daugiausiai kalbėta apie „JAV įsipareigojimą stiprinti strateginę partnerystę su Indonezija, daugiausiai dėmesio skiriant bendradarbiavimui ir investicijoms“.
