„Ruošiamės sustiprinti savo pastangas, ir jau stipriname savo
pastangas dėl visų nutekinimų“, – sakė J.Sessionsas per
spaudos konferenciją, atsakydamas į vieno žurnalisto klausimą apie
JAV prioritetą areštuoti J.Assange'ą.
Teisingumo departamento vadovas teigė, kad nutekintų
valstybinių paslapčių skaičius neturi precedento.
„Šis reikalas gerokai viršija viską, ką žinau. Turime
profesionalų, Jungtinių Valstijų saugumo srityje dirbančių jau
daug metų, ir jie yra sukrėsti, kiek daug nutekinimų (įvykdyta), o
kai kurie jų yra gana rimti“, – sakė jis.
„Visur, kur galima iškelti bylą, sieksime pasiųsti už grotų
žmonių“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis prokurorai rengė memorandumą, kuriame
kalbama apie kaltinimus J.Assange'ui ir „WikiLeaks“ nariams.
Tikėtina, kad jiems rengiamasi pateikti kaltinimus dėl sąmokslo,
vyriausybės nuosavybės vagystės ir žvalgybos įstatymo
pažeidimų, pranešė dienraštis „The Washington Post“,
cituodamas neįvardytus JAV pareigūnus, susipažinusius su šiuo
reikalu.
Keli kiti leidiniai taip pat citavo neįvardytus pareigūnus,
kurie sakė, kad JAV pareigūnai ruošia kaltinimus J.Assange'ui.
Teisingumo departamentas nesutiko pakomentuoti šių pranešimų.
45 metų J.Assange'as jau nuo 2012 metų slapstosi Ekvadoro
ambasadoje Londone. Jis siekia išvengti ekstradicijos į Švediją,
kur jam yra pateikti kaltinimai išžaginimu. Vyras šiuos kaltinimus
neigia.
„WikiLeaks“ įkūrėjas baiminasi, kad vėliau Švedija
galėtų jį išduoti Jungtinėms Valstijoms, kur jis būtų teisiamas
dėl šimtų tūkstančių JAV kariuomenės paslapčių ir
diplomatinių dokumentų nutekinimo. Pirmą kartą tinklapio
nutekinama informacija visuomenė ir teisėsauga susidomėjo 2010
metais.
Praeitais metais, kai „WikiLeaks“ paskelbė iš įtakingų
Demokratų partijos narių kompiuterių pavogtus elektroninius
laiškus ir kitą medžiagą, pakenkdamas kandidatės į prezidentus
Hillary Clinton kampanijai, Assange'o byla vėl
atsidūrė dėmesio centre. JAV žvalgyba sako, kad šių dokumentų
paviešinimas buvo dalis Rusijos sąmokslo, kurios tikslas buvo
padidinti Donaldo Trumpo šansus laimėti rinkimus.
Praėjusį mėnesį CŽV pateko į nemalonią padėtį ir
nukentėjo jos operacijos, kai „WikiLeaks“ paviešino didžiulį
kiekį duomenų apie agentūros kibernetinio šnipinėjimo priemonių
arsenalą. D.Trumpas ir jo administracija griežtai pasmerkė šį
žingsnį.
Paviešinta medžiaga atskleidė, kad CŽV sukūrė daugiau nei
tūkstantį žalingų programų – virusų, „Trojos arklių“ ir
kitokių programų, gebančių patekti į elektroninius įrenginius ir
perimti jų valdymą.
„WikiLeaks“ šalininkai tvirtina, kad tinklapis naudojasi
konstitucinėmis žodžio ir spaudos laisvės teisėmis.
„Priešiška žvalgybos tarnyba“
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike'as
Pompeo praeitą savaitę pareiškė, kad
„WikiLeaks“ yra „priešiška žvalgybos tarnyba“, kelianti
grėsmę demokratinėms valstybėms ir bendradarbiaujanti su
diktatoriais.
M.Pompeo daugiausiai dėmesio skyrė šiai vyriausybių paslaptis
viešinančiai organizacijai ir kitiems slaptą informaciją
viešinantiems veikėjams, tokiems, kaip Edwardas Snowdenas. Pasak CŽV vadovo, būtent jie yra viena didžiausių grėsmių Jungtinėms Valstijoms.
„WikiLeaks“ elgiasi kaip priešiška žvalgybos tarnyba ir
kalba kaip priešiška žvalgybos tarnyba. Ji skatina savo sekėjus
darbintis CŽV, kad galėtų gauti žvalgybinės informacijos... Ir ji
didžiausią savo dėmesį skiria Jungtinėms Valstijoms, tuo pat metu
siekdama paramos iš antidemokratiškų valstybių bei
organizacijų“, – sakė M.Pompeo.
„Laikas vadinti „WikiLeaks“ jos tikruoju vardu –
nevalstybine priešiška žvalgybos tarnyba, su kuria dažnai
bendrininkauja valstybiniai subjektai, tokie, kaip Rusija“, –
sakė jis.
Šio pareiškimo išvakarėse dienraštis „The Washington
Post“ publikavo J.Assange'o straipsnį, kuriame aktyvistas tvirtina,
kad jo organizacijos misija yra tokia pati, kaip autoritetingiausių
Amerikos laikraščių: „publikuoti nušvietimo vertą turinį“.
„WikiLeaks“ svarbiausias interesas yra reikšti Konstitucijos
ginamas tiesas“, – rašė jis, tvirtindamas, jog nepaprastai
žavisi tiek Amerika, tiek Amerikos idėja“.