Moteris penktadienį vakarų Prancūzijos srityje dalyvavo agitaciniame renginyje kandidatui į šalies vadovus Emmanueliui Macronui palaikyti.
C.Erhel buvo E.Macrono judėjimo „En Marche!“ („Pirmyn!“) narė. Remiantis apklausomis, šio sekmadienio rinkimuose centristas politikas turėtų aplenkti savo varžovę Marine Le Pen ir tapti naujuoju Prancūzijos prezidentu.
Lemtingi rinkimai
66 546 rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, ir dauguma jų užsidarys 19 val. (20 val.), tačiau Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose rinkėjai galės balsuoti dar vieną valandą.
Rinkėjų aktyvumas sekmadienio vidurdienį buvo 28,23 proc., – mažesnis negu 2012 metais, kai jis sudarė 30,66 proc., pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Tačiau šio sekmadienio skaičius tik vos vos atsiliko nuo pirmojo turo skaičiaus, balandžio 23 dieną siekusio 28,54 proc.
Pirmųjų rezultatų galima tikėtis apie 19 val. 45 min. (20 val. 45 min. Lietuvos laiku).
Šie rinkimai yra svarbūs tiek Europai, tiek pasauliui. Prancūzija yra antroji didžiausia euro zonos ekonomika, pasaulinė ir diplomatinė sunkiasvorė, turinti veto teisę nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.
Atmosferą, laukiant antrojo rinkimų turo, smarkiai įkaitino kova tarp europietišką ir globalizavimo viziją propaguojančio E.Macrono ir prieš Europos Sąjungą ir NATO nusistačiusios M.Le Pen.
Jeigu laimėtų M.Le Pen, toliau Vakaruose būtų krečiama pokarinė tvarka, kurią jau sudrebino britai, referendumu nusprendę trauktis iš Europos Sąjungos, ir amerikiečiai, išrinkę į Baltuosius rūmus Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).
Prancūzijos prezidentas renkamas tiesioginiu balsavimu per vieną arba du turus.
Šį sekmadienį vyksta antrasis turas, nes per pirmąjį nė vienas kandidatas nesurinko absoliučios daugumos. Nuo 1965 metų visus prezidentus prancūzai išsirinko antrajame ture.
Per pirmąjį rinkimų turą E.Macronas pelnė 24 proc. balsų, o M.Le Pen – 21,3 proc. Tradicinės kairiosios ir dešiniosios partijos buvo eliminuotos per pirmąjį turą; taip įvyko pirmą kartą nuo 1958 metų Penktosios Respublikos.
Pasibaigus rinkimams, naujasis prezidentas perims postą iš socialisto Francois Hollande'o: prisaikdinimo ceremonija turėtų įvykti gegužės 14 dieną.
M.Le Pen – pavojus Lietuvai
Lietuvos ekspertai sako, kad M.Le Pen pergalė keltų pavojų mūsų šaliai, nes ultradešiniųjų kandidatė skaldytų Europos vienybę ir rodytų palankumą Rusijai.
„Vyksta kova tarp proeuropietiškų ir antieuropietiškų jėgų. Lietuvos kontekste E.Macrono išrinkimas būtų labai pozityvus dalykas. Jeigu būtų išrinkta M.Le Pen, tai būtų Lietuvai pati didžiausia problema iš visų europinių rinkimų, nes Prancūzijos rolė visiškai pasikeistų europiniame kontekste“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas Saulius Mykoliūnas.
Lietuvoje rinkimai vyks Prancūzijos ambasadoje Vilniuje. Pirmajame ture prieš dvi savaites čia savo balsą atidavė per pusantro šimto prancūzų.
Vilniuje dirbanti iš Prancūzijos kilusi žurnalistė Marielle Vitureau BNS sakė, kad tarptautinės politikos prasme kandidatai į prezidentus kalba apie radikaliai priešingas vertybes: E.Macronas nori Prancūziją matyti kaip lyderę stiprioje Europoje, o M.Le Pen kalba apie užsidarymą ir nacionalinių prioritetų iškėlimą.
„Ji (Le Pen) yra už tam tikrą užsivėrimą, nacionalinį prioritetą, prieš Europos Sąjungą. Jis (Macronas) atstovauja atitinkamai priešingas vertybes: už europines vertybes, stiprią Prancūziją pasaulyje, Europoje“, – sakė ji.
M.Le Pen, žurnalistės teigimu, kalba apie išėjimą iš Europos Sąjungos, euro atsisakymą, norėtų uždaryti sienas, apsunkinti užsieniečių įdarbinimą.
Pasak S.Mykoliūno, M.Le Pen savo kampaniją grindžia baimių kurstymų ir problemų išryškinimu. Tuo tarpu E.Macronas yra pasiryžęs stiprinti Prancūzijos vaidmenį tarptautinėje politikoje.
„E.Macronas aiškiai pasisakė, kad yra už Europos gynybinės sistemos sukūrimą ir stiprinimą, jis taip pat pasisako už transatlaninius ryšius“, – kalbėjo VDU dėstytojas.
Pasak S.Mykoliūno, E.Makrono išrinkimas performuotų ir politinę sistemą Prancūzijoje, nes apie save šis politikas galėtų suburti nuosaikesnes dešiniąsias ir kairiąsias politines jėgas. Be to, kartu su Kanada, E.Macrono valdoma Prancūzija galėtų perimti lyderystę tarptautinėje politikoje.
„Kanada–Prancūzija būtų transatlantinis tiltas, už tai Kanada labai rūpinasi santykiais su Europos Sąjunga. (...) Kanada pasidaro rimtas partneris, kuris kompensuotų Donaldo Trumpo Ameriką“, – sakė S.Mykoliūnas.
Pasak S.Mykoliūno, E.Macrono išrinkimas „būtų didžiulė netektis Rusijai“, tuo tarpu M.Le Pen laikoma Kremliui palankia kanidate.
Sėkmę prognozuoja E.Macronui
Pasak M.Vitureau, šiuo metu nėra tokios vienybės, kokia buvo prieš 15 metų į prezidento postą kandidatuojat M.Le Pen tėvui, kai visos politinės jėgos susivienijo prieš šį kandidatą. Visgi, pasak jos, labiau tikėtina ir pirmajame rinkimų ture pirmavusio E.Macrono pergalė.
„Jis tikriausiai laimės, bet skirtumas bus labai menkas. Nėra to susitelkimo, nes jis irgi laikomas buržuazijos kandidatu, nelabai turi sąsajų su žmonėmis. (...) Girdime iš jaunų žmonių, studentų, kad jie nežino už ką balsuos, ar balsuos, ar gadins biuletenius. Didelė nežinomybė, kas bus“, – sakė ji.
E.Macrono pranašumas prieš M.Le Pen išryškėjo ir per šią savaitę vykusius kandidatų debatus.
S.Mykoliūno teigimu, požiūrį į E.Macroną lemia ir vertybinės visuomenės nuostatos: dėl savo centristinės laikysenos jis mažiau priimtinas kraštutiniams kairiesiems, o jo propaguojamos vertybės nėra suprantamos ir tradicinių katalikiškų vertybių šalininkams.
„Iš vienos pusės, darbininkai jį traktuoja kaip bankininką, nors jis atvirai kalbasi su profsąjungomis. (...) Iš kitos pusės, Prancūzijoje yra didelė tradicionalistų katalikų visuomenės dalis ir jiems jis yra sunkiai suprantamas dėl savo amžiaus, savo santuokinių ryšių, savo atviros politikos, siekio išsaugoti vienos lyties santuokas Prancūzijoje. O kadangi provincija daugiausia yra tradicionalistai, ten jis mažiau vertinamas“, – sakė jis.
Tačiau E.Macronas turi tautinių mažumų, Prancūzijoje sudarančių apie 10 procentų gyventojų, palaikymą.
