Vladimiras Putinas pasiuntė žinutę Emmanueliui Macronui

„Prancūzijos piliečiai patikėjo jums vadovauti šaliai sunkiu Europai ir viso pasaulio bendruomenei metu. Didėjančią terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsmę lydi lokalių konfliktų eskalavimas ir ištisų regionų destabilizavimas“, – sakoma Kremliaus paskelbtoje V.Putino sveikinimo telegramoje.

„Esant šioms sąlygoms ypač svarbu įveikti abipusį nepasitikėjimą ir suvienyti jėgas, siekiant užtikrinti tarptautinį stabilumą ir saugumą“, – pridūrė V.Putinas.

Kremliaus pareiškime sakoma, jog V.Putinas „patvirtino savo pasirengimą konstruktyviam bendram darbui dabartiniais dvišaliais, regioniniais ir pasauliniais klausimais, išreikšdamas įsitikinimą, kad tai atitiktų pamatinius rusų ir prancūzų interesus“.

Daugelio nuomone, Kremlius Prancūzijos prezidento rinkimuose palaikė E.Macrono varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę M.Le Pen. Šią kandidatę V.Putinas priėmė per vizitą Maskvoje, netikėtai surengtą prieš pirmąjį rinkimų turą.

Įtampą padidino įtariamos kibernetinės atakos prieš E.Macrono kampaniją, kai kurių ekspertų siejamos su Maskva. Be to, E.Macrono šalininkai kaltino Rusijos valstybinę žiniasklaidą bandymais apšmeižti kandidatą.

Rusijos ir Prancūzijos santykiai šiuo metu yra įtempti, nes Paryžiaus balsas buvo vienas svarbiausių, sprendžiant dėl Vakarų šalių sankcijų Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.

ES įvedė griežtas ekonomines sankcijas Rusijai dėl 2014 metais jos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos promaskvietiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, kur trejus metus trunkantis konfliktas pareikalavo jau maždaug 10 tūkst. gyvybių.

Prancūzija ir Vokietija vadovavo pastangoms tarpininkauti deryboms, kad šis konfliktas būtų užbaigtas, bet 2015 metais priimtų vadinamųjų Minsko taikos susitarimų įgyvendinimas stringa.

Rusija ir Prancūzija taip pat nesutaria dėl karo Sirijoje, kur Maskva padeda prezidento Basharo al-Assado režimui ir bombarduoja jo priešininkų pozicijas. Paryžius laikosi nuomonės, kad B.al Assadas turi pasitraukti iš valdžios.

Kadenciją baigiantis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande pirmadienį nurodė, kad jo įpėdinis Emmanuelis Macronas bus prisaikdintas ateinantį sekmadienį.

Socialistas F.Hollande'as sakė, kad valdžia bus perduota centristui E.Macronui praėjus tik savaitei po jo pergalės rinkimuose prieš kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderę Marine Le Pen.

39 metų E.Macronas taps jauniausiu prezidentu per šiuolaikinės Prancūzijos istoriją.

Pirmadienį, minint pergalės prieš nacistinė Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 72-ąsias metines, F.Hollande'as ir E.Macronas pirmąkart viešai pasirodė kartu nuo pernai rugpjūčio, kai jaunasis politikas atsistatydino iš ekonomikos ministro posto.

Buvusi Demokratų partijos kandidatė JAV prezidento rinkimuose Hillary Clinton mano, kad Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijoje yra jėgų, kurios kišasi į demokratinius procesus, pralaimėjimas. 

Ji tai parašė sekmadienį savo „Twitter“ paskyroje. 

Jos vyras - buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas - taip pat pakomentavo tviteryje rinkimus Prancūzijoje. „Sveikinu išrinktąjį prezidentą E.Macroną ir prancūzų tautą“, - parašė jis. 

. Pasaulio žiniasklaida daugiausia giria proeuropietiško centristo pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose, bet perspėja dėl laukiančio darbo.

Pateikiame kai kurias pirmąsias pasaulio spaudos reakcijas į E.Macrono sekmadienį antrajame rinkimų rate pasiektą pergalę prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę M.Le Pen.

Dienraštis „Financial Times“ gyrė E.Macrono, kuris bus jauniausias visų laikų Prancūzijos prezidentas, laimėjimą, bet perspėjo, kad jo „pergalė neužbaigta“ ir kad ši rinkimų kova „kaip niekada anksčiau įteisino prancūzų kraštutinius dešiniuosius“.

„Jeigu p. Macronas suklups, visai neaišku, koks sprendinys galėtų atgrasyti ponią Le Pen 2022-aisiais“, – rašė laikraštis.

Dienraštis „The Guardian“ panašiai perspėjo dėl sunkaus laukiančio kelio, bet taip pat sveikino prancūzų rinkėjus ir rašė, kad jie, pasirinkę E.Macroną, Europą padarė saugesnę.

Kairiosios pakraipos prancūzų laikraščio „Liberation“ pirmajame puslapyje paprasčiausiai skelbiama „Gerai sužaista“ ir spausdinamas E.Macrono portretas.

„Macronas išrinktas“, – rašoma jo interneto svetainėje, šalia kelių 39 metų išrinktojo prezidento nuotraukų. Laikraštis taip pat cituoja E.Macrono žodžius: „Padarysiu visa, ką galiu, kad būčiau vertas jūsų pasitikėjimo.“

Dienraščio „Le Monde“ interneto svetainėje buvo paskelbtas E.Macrono atvaizdas pirmajame plane ir M.Le Pen atvaizdas šešėlyje. Antraštėje buvo pacituoti E.Macrono žodžiai: „Aš ginsiu Prancūziją, jos gyvybinius interesus. Jos įvaizdį.“

Konservatyvus dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašė, kad „Europa išvengė košmaro“.

„Neįsivaizduojamo dalyko išvengta: Prancūzijai nevadovaus moteris iš kraštutinių dešiniųjų. Aiški Emmanuelio Macrono pergalė suteikia patikinimą, bet Europa negali turėti jokių iliuzijų.“

Kairiojo sparno dienraštis „Tageszeitung“ rašė, kad „aiški Emmanuelio Macrono pergalė yra didžiulis palengvėjimas Prancūzijai“.

„The New York Times“ redaktoriaus skiltyje rašė, kad E.Macrono pergalė „buvo vilties ir optimizmo pergalė prieš baimę ir reakciją, ateities Europoje, o ne piktoje izoliacijoje“.

Tačiau dienraštis atkreipė dėmesį į E.Macrono laukiančius iššūkius: „Jis perima vadovavimą labai susiskaldžiusiai šaliai, labai panašiai kaip Jungtinėse Valstijose, Britanijoje ir kitose didelėse demokratijose, kai daug žmonių jaučiasi nustumti į šalį globalizacijos, ekonominės stagnacijos, nejautrios vyriausybės, nedarbo, beveidžio terorizmo ir imigrantų bangos.“

Komentare televizijai „Fox News“ vykdomasis redaktorius Johnas Moody sakė, kad „Prancūzija pasirinko lengvą išeitį ir balsavo už daugmaž tą patį“.

Jis pridūrė: „(E.Macronas) nori, kad Prancūzija liktų Europos Sąjungoje ir tęstų savo atvirų sienų politiką, dėl kurios į Prancūziją atvyko tūkstančiai imigrantų musulmonų. Paklaustas, ką darys dėl islamo terorizmo, kandidatas Macronas atsakė: „Ši grėsmė artimiausiais metais bus kasdienio gyvenimo faktas.“ Na, o kaip dėl ryžtingų veiksmų?“

Dienraštis „Global Times“ redaktoriaus skiltyje E.Macrono pergalę vadino pergale prieš „populizmo tendenciją“ po JAV prezidento Donaldo Trumpo išrinkimo praėjusiais metais.

„Gali būti per anksti daryti išvadą, kad mūsų dienomis pasaulio politikoje piką pasiekęs populizmas pradeda blėsti, – rašė šis nacionalistų laikraštis. – Žvelgdami į šiuos rinkimus po daugelio metų galbūt padarysime išvadą, kad Prancūzija priėmė išmintingą pasirinkimą dėl žmonijos civilizacijos, itin svarbiu metu padėdama toliau vesti ją į priekį, o ne stabdydama.“

Verslo dienraštis „Vedomosti“ pažymėjo, kad Prancūzija pasirinko „kandidatą, geriausiai atstovaujantį 5-osios Respublikos principams: elito, kompetentingo užsiimti Europos integracija“.

Interneto laikraštis „Gazeta.ru“ paskelbė E.Macrono, kalbančio prancūzų rinkėjams, nuotrauką ir rašė, kad būsimasis prezidentas „turės reaguoti į permainų reikalavimus“.

Laikraštis „El Pais“ savo tinklalapyje paskelbė, kad „Prancūzija renkasi Macroną ir suvaržo populizmą“, o redaktoriaus skiltyje rašė, kad rinkimų rezultatai „slopina populistinio nepasitenkinimo, kuris lapkritį triumfavo per JAV prezidento rinkimus ir prieš JK referendumą, bangą“.

Visuomeninė televizija komentavo E.Macrono pergalės „svarbą“, bet taip pat atkreipė dėmesį didelį rinkėjų, pasirinkusių nebalsuoti už jokį kandidatą, skaičių.

Dienraščio „Kathimerini“ internetinė versija gyrė E.Macrono „įspūdingą pergalę“.

Dienraštis „Le Temps“ savo interneto svetainėje paskelbė džiūgaujančių E.Macrono šalininkų nuotrauką ir rašė, jog pagrindinis rinkimų rezultatas – kad Prancūzija pasirinko „naują žmogų pradėti jos transformaciją“.