Nesutarimai pirmiausiai kilo dėl laisvosios prekybos, klimato apsaugos ir pabėgėlių krizės. Derybos tęsėsi ir naktį, jos vyko sunkiai, nors buvo siekiama tik minimalaus kompromiso. Kaip pranešė Italijos ir Prancūzijos delegacijos, JAV, priešingai nei kitos šešios šalys, dar nenori aiškiai įsipareigoti Paryžiaus klimato kaitos susitarimui.
Kitos valstybės tuo tarpu pasiryžusios greitai įgyvendinti įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.
JAV, priešingai nei kitos šešios šalys, dar nenori aiškiai įsipareigoti Paryžiaus klimato kaitos susitarimui, teigia diplomatiniai šaltiniai. Kitos valstybės tuo tarpu pasiryžusios greitai įgyvendinti įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas priešinasi Paryžiaus klimato kaitos susitarimui. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuriai, kaip liepą vyksiančio G20 viršūnių susitikimo šeimininkei, ši tema yra prestižo reikalas, jau penktadienį nesėkmingai mėgino įtikinti D.Trumpą.
Kanclerė nepatenkinta
Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo partneriai iš Didžiojo septyneto (G-7) šalių buvo palikti nežinioje, kokie bus tolesni Vašingtono veiksmai dėl tarptautinės klimato sutartis, ir sakė, kad debatai per viršūnių susitikimą Sicilijoje buvo „labai nepatenkinami“.
„Visa diskusija klimato tema buvo labai sudėtinga, galima sakyti – labai nepatenkinama“, – pažymėjo A.Merkel.
„Dabartinė padėtis – šeši prieš vieną; tai reiškia, kad iki šiol nėra jokių ženklų, ar Jungtinės Valstijos laikysis Paryžiaus sutarties, ar ne“, – pridūrė ji.
D.Trumpas savo ruožtu paskelbė, kad ateinančią savaitę priims sprendimą, ar JAV laikysis 2015 metais priimtos Paryžiaus sutarties, įpareigojančios valstybės mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir imtis kitokių priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinio klimato šiltėjimą.
„Savo galutinį sprendimą dėl Paryžiaus sutarties priimsiu kitą savaitę!“ – jis parašė savo „Twitter“ žinutėje per G-7 viršūnių susitikimą.
D. Trumpas pasibaigus G7 konferencijai ketina nuspręsti, ar jo šalis pasitrauks iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.
Ragino prisiimti įsipareigojimus
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kitų šalių lyderiai susitikime ragino Vašingtoną vykdyti duotus įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Ginče dėl laisvosios prekybos JAV prezidentas tvirtai laikėsi savo izoliacinio kurso ir kritikavo Vokietiją, kad ji nors ir daug eksportuoja į JAV, tačiau perka mažiau. Jau per parengiamuosius finansų ministrų pokalbius dėl JAV pasipriešinimo žlugo įprasto G7 pareiškimo, kuriuo raginama kovoti prieš protekcionizmą, priėmimas.
Pabėgėlių klausimu D. Trumpas pasipriešino išsamiam planui krizei įveikti, taip įžeisdamas susitiko šeimininkę Italiją. Baigiamajame komunikate JAV reikalavimu bus tik trumpa pastraipa dėl pabėgėlių, kurioje pabrėžiami saugumo klausimai. „Mes patvirtiname suverenias valstybių teises kontroliuoti savo sienas ir nustatyti aiškias ribas imigracijai", - sakoma projekte, kurį pavyko gauto agentūrai dpa.
Italija siekė bendro pareiškimo dėl pozityvių imigracijos aspektų ir geresnio pabėgėlių krizės įveikimo. Čia turėjo būti kalbama ir apie legalią migraciją. Tačiau amerikiečių derybininkai tai blokavo dar prieš susitikimą.
„Aš dar niekuomet nesu mačiusi tokio viršūnių susitikimo", - sakė vienos plėtros organizacijos atstovė. Turėdama omenyje JAV blokados politiką, ji sakė: „Tačiau ir kitos šalys privalo pasakyti, kur yra raudona linija". G7 grupė yra kolektyvinių sprendimų forumas, pabrėžė „Oxfam" organizacijos atstovas. „JAV pozicija, kad kiti turi pritarti Vašingtono nuomonei arba priešingu atveju nieko nėra įmanomo, nesukuria pasitikėjimo", - kalbėjo jis.
Nepavyksta susikalbėti
Didžiojo septyneto (G-7) šalims gresia precedento neturintis nesusikalbėjimas, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepritarė raginimams vieningai imtis veiksmų sprendžiant opiausius klausimus, tokius kaip pastangos sumažinti klimato pokyčius.
Nors pradėjęs pirmąją per savo kadenciją kelionę į užsienį D.Trumpas daug šypsojosi, galiausiai jis perėjo prie priekaištų Amerikos partneriams Europoje dėl nepakankamo gynybos finansavimo ir nepritarė jų požiūriui į prekybos klausimus ir pasaulinio klimato atšilimo keliamas problemas.
Šios penkios Afrikos šalys yra labai svarbios veikėjos Europos migracijos krizėje. Iš jų šimtai tūkstančių žmonių plūsta prie Viduržemio jūros ir leidžiasi į mirtinai pavojingas keliones, ieškodami geresnio gyvenimo Senajame žemyne. Šiemet G-7 pirmininkaujanti Italija šį susitikimą organizavo Sicilijoje, kad pabrėžtų savo artumą šiai krizei.
Tačiau netgi šis žingsnis, kurstė susitikimo dalyvių nesantarvę, nes D.Trumpas, kaip nurodo italų šaltiniai, priešinosi organizuojančios šalies pageidavimui, kad būtų paskelbta deklaracija, pabrėžianti migracijos keliamus pavojus, bet taip pat ir jos teikiamus privalumus.
Tokia retorika atrodo visiškai nepriimti Baltiesiems rūmams, siekiantiems uždrausti atvykti į Jungtines Valstijas žmonėms iš šešių musulmoniškų šalių.
Septynios ekonomiškai pajėgiausios valstybės tradiciškai būdavo uolios laisvosios prekybos šalininkės.
Per praeitų metų G-7 viršūnių susitikimą Japonijoje buvo paskelbtas ilgas komunikatas, kuriame raginta priešintis protekcionizmui, taip pat padėti pabėgėliams ir kovoto su klimato kaita.
Tačiau tuomet Baltuosiuose rūmuose tebešeimininkavo Barackas Obama. Jo įpėdinis dabar pasiryžęs pasukti į šalį nuo tradicinio G-7 kurso.
D.Trumpas grasino pasitraukti iš Paryžiaus sutarties, įpareigojančias valstybes dėti pastangas, kad būtų sulėtintas pasaulio klimato šiltėjimas.
„Jo sprendimai bus pagrįsti tuo, kas geriausia Jungtinėms Valstijoms“, – per kasmetines derybas, šįkart vykstančias Sicilijoje, sakė aukšto rango ekonomikos patarėjas Gary Cohnas.
Šis D.Trumpo principas atitinka jo rinkimų kampanijos šūkį „Pirmiausiai – Amerika“, praeitais metais padėjusį nekilnojamojo turto magnatui užimti Baltuosius rūmus.
Tikėtina, kad dėl šios priežasties G-7 lyderiai savo baigiamajame pranešime šeštadienį tikriausiai nebekartos prieš protekcionizmą nukreiptos retorikos, juolab kad D.Trumpas šią savaitę pareiškė, jog dėl savo prekybos praktikos vokiečiai yra „labai, labai blogi“.
Nesutarimų mastą atskleidžia susitikimo šeimininkų italų prognozės, kad šeštadienio popietę bus paskelbtas tik šešių puslapių galutinis komunikatas. Praeitais metais G-7 viršūnių susitikimo galutinė deklaracija buvo 32 puslapių.
Susitikimo dalyviai penktadienį vienu klausimu buvo vieningi: jie palaikė Didžiosios Britanijos prašymą paraginti interneto paslaugų tiekėjus ir socialinių tinklų bendrovės uoliai kovoti su internete platinama džihadistų propaganda. G-7 lyderiai pademonstravo solidarumą su Jungtine Karalyste, kur pirmadienį per sprogdinimą popmuzikos koncerte Anglijos šiauriniame Mančesterio mieste žuvo 22 žmonės.
Paragintas Japonijos Didysis septynetas taip pat vieningai pasmerkė Šiaurės Korėją, neseniai surengusią virtinė balistinių raketų bandymų.
Nedarnus choras
Penktadienį pasibaigus diskusijoms Sicilijoje buvo surengtas klasikinės muzikos koncertas senoviniame graikų amfiteatre, netoli rūkstančio Etnos ugnikalnio.
Tačiau D.Trumpas susitikime atrodo dainuojantis pagal skirtingas natas, o Didysis septynetas praranda darnų balsą, už scenos skambant garsioms Rusijos ir Kinijos melodijoms.
Šiame koncerte girdisi ir kitokių šaižių natų: Vašingtone tęsiamas tyrimas dėl numanomo Rusijos kišimosi į praeitais metais vykusius JAV prezidento rinkimus, galbūt prisidėjusio prie D.Trumpo pergalės.
Praeitą naktį dienraštis „The Washington Post“ paskelbė naują sukrečiančią žinią, kad D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris prieš prezidento inauguraciją esą pateikė pasiūlymą Rusijos ambasadoriui, kad Baltieji rūmai ir Kremlius įkurtų slaptą, nuo pasiklausymų apsaugotą ryšių liniją.
D.Trumpas šį pareiškimą griežtai paneigė.
Tikėtina, kad JAV prezidentas iš Sicilijos išvyks nesurengęs baigiamosios spaudos konferencijos, kokias paprastai organizuoja G-7 lyderiai.
Pasisakė apie NATO
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį tik pareiškė, kad NATO bus stipresnė, nes Aljanso narės „žymiai“ padidino gynybos finansavimą.
„Daug NATO šalių sutiko žymiai padidinti savo įmokas, kaip ir turėtų. Pinigai pradeda lietis – NATO bus daug stipresnė“, – sakoma D.Trumpo „Twitter“ žinutėje.
NATO šalys tiesiogiai nemoka Jungtinėms Valstijoms arba NATO. Kiekviena narė atskirai skiria lėšų savo ginkluotei ir kitoms gynybos reikmėms.
D.Trumpas tvirtai palaiko pastangas, kad kiekviena Aljanso šalis skirtų gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Kol kas šį kriterijų tenkina tik penkios narės, bet kitos šalys įsipareigojusios pasiekti šį tikslą iki 2024 metų.
D.Trumpas šiuo metu dalyvauja Sicilijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.
Jis tviteryje taip pat parašė: „Šiandien – dideli G-7 susitikimai. Aptariama daugybė labai svarbių reikalų. Žinoma, pirmasis sąraše – terorizmas.“
