D.Trumpas Kataro valdytojui emyrui šeichui Tamimui bin Hamadui al Thani, svarbiam JAV sąjungininkui, paskambino trečiadienį, kai vienas Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP pasakė, kad Persijos įlankos regiono arabų valstybės nesiekia režimo pasikeitimo Dohoje.
„Prezidentas pasisiūlė padėti šalims išspręsti savo nesutarimus, taip pat ir susitikimu Baltuosiuose rūmuose, jei bus būtina“, – po D.Trumpo skambučio pranešė jo atstovai.
Vienas Kataro pareigūnas sakė, kad D.Trumpas šio telefoninio pokalbio metu „išreiškė pasirengimą rasti sprendinį diplomatinei krizei Persijos įlankos regione ir akcentavo savo norą, kad Persijos įlankos regionas liktų stabilus“.
Saudo Arabija, Egiptas, JAE ir Bahreinas pirmadienį paskelbė, kad nutraukia diplomatinius santykius ir uždaro oro, jūros bei sausumos kelius į Katarą. Šios šalys katariečiams, esantiems jų teritorijoje, davė dvi savaites išvykti.
Minėtos keturios šalys nutraukė visus skrydžius į Katarą ir iš jo, atšaukė iš Dohos savo ambasadorius ir nurodė išvykti Kataro diplomatams.
Rijadas ir jo sąjungininkai kaltina Katarą remiant ekstremistų grupuotes ir tarnaujant regioninio konkurento Irano interesams, bet Doha šiuos kaltinimus griežtai atmeta.
Ginčas išprovokavo didžiausią per daugelį metų diplomatinę krizę arabų pasaulyje ir pakurstė nuogąstavimus, kad neramiame regione gali dar labiau padidėti nestabilumas.
„Svarbu ne pakeisti režimą“
JAE užsienio reikalų ministras Anwaras Gargashas trečiadienį apkaltino Katarą esant „pagrindiniu ekstremizmo ir terorizmo regione rėmėju“.
Tačiau jis taip pat sakė, kad priemonėmis, kurių šią savaitę prieš Katarą ėmėsi Saudo Arabija, JAE ir kitos arabų šalys, nesiekiama, kad Dohoje pasikeistų valdžią.
„Kalbama ne apie režimo pakeitimą – kalbama apie politikos pakeitimą, požiūrio pakeitimą“, – Dubajuje agentūrai AFP sakė A.Gargashas.
Sprendimo paieškoms vadovauja Kuveitas.
Jo emyras, šeichas Sabahas al Ahmadas al Sabahas, trečiadienį atvyko į Dohą, kur jį priėmė Kataro lyderis, pranešė Kuveito valstybinė naujienų agentūra KUNA.
Anksčiau trečiadienį jis susitiko su Dubajaus valdytoju šeichu Mohammedu bin Rashidu al Maktoumu ir kitais JAE aukšto rango pareigūnais, o diena anksčiau derėjosi su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu.
Kuveito valdytojas suvaidino labai svarbų vaidmenį tarpininkaujant dėl kompromiso per 2014 metų diplomatinį ginčą tarp Saudo Arabijos, Kataro ir kitų Persijos įlankos regiono valstybių.
Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Rusija ragino surengti dialogą, o Turkija gynė Katarą ir sakė kad toliau „plėtos“ ryšius su Doha.
Turkijos parlamentas trečiadienį pritarė karių dislokavimui turkų bazėje Katare pagal anksčiau sutartą planą. Tai laikoma palaikymo Dohai ženklu.
D.Trumpas į ginčą įsikišo antradienį, bet, regis, tik sudrumstė vandenį. Iš pradžių atrodė, kad jis tviteryje remia Saudo Arabijos vadovaujamas priemones prieš Katarą, bet vėliau ragino Persijos įlankos regiono valstybes laikytis vienybės.
D.Trumpo antradienio žinutė tviteryje, kurioje jis užsiminė, kad Kataras finansuoja ekstremizmą, ypač nustebino, turint omenyje, kad Katare yra didžiausia Artimuosiuose Rytuose JAV oro pajėgų bazė.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis antradienį apkaltino D.Trumpą kurstant konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir keliant „naujo ginklų pardavimo kilimo“ pavojų.
„Tokia santykių „trumpifikacija“ tokiame krizėms jautriame regione yra itin pavojinga“, – sakė jis.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al Jubeiras (Adelis Džubeiras) sakė, kad Persijos įlankos regiono šalys vis tiek vertina Katarą kaip „brolišką valstybę“.
„Bet reikia sugebėti pasakyti savo draugui ar broliui, kada jie elgiasi gerai ir kada jie elgiasi blogai“, – bendroje spaudos konferencijoje su S.Gabrieliu sakė A.al Jubeiras.
Sumažintas reitingas
Kataras yra sakęs, jog yra atviras deryboms dėl krizės užbaigimo, bet taip pat kaltino savo kaimynes kėsinimųsi į jo suverenumą.
Potencialius pavojus Kataro ekonomikai rodo ir tai, kad agentūra „Standard&Poor‘s“ sumažino Kataro skolinimosi reitingą viena padala iki AA- ir nutarė stebėti padėtį, ar reikės tolesnio mažinimo.
„Šiuo metu yra nemažai neapibrėžtumo dėl Kataro atsako ir šių priemonių masto bei taikymo trukmės“, – pažymėjo reitingavimo agentūra.
Kataras laikosi nepriklausomo kurso, kuris dažnai pykdo jo kaimynus, ir sulaukia kritikos dėl palaikymo Musulmonų brolijai ir palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ lyderiams, paramos islamistų sukilėliams Sirijoje.
Saudo Arabija ir jos sąjungininkės Persijos įlankos regione po D.Trumpo praėjusio mėnesio vizito Rijade galėjo pasijusti padrąsintos imtis veiksmų prieš Katarą. Per tą vizitą JAV prezidentas aiškiai susiejo JAV interesus su Saudo Arabija ir užsipuolė Iraną.
Pats Rijadas taip pat buvo kaltinamas ekstremistų toleravimu ar net rėmimu, ypač po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose.
