„Bild“ pranešė, kad politikas mirė savo namuose Liudvigshafene.
H.Kohlis Vokietijai vadovavo 16 metų, nuo 1982-ųjų iki 1998-ųjų, ir buvo ilgiausiai valdęs šalies kancleris nuo Otto von Bismarcko.
Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris penktadienį pagerbė buvusį Vokietijos kanclerį Helmutą Kohlį ir pavadino „pačia Europos esme“.
„Helmuto mirtis labai sukrėtė mane. Mano mentorius, mano draugas, pati Europos esmė, mes jo labai, labai ilgėsimės“, – parašė tviteryje buvęs Liuksemburgo premjeras J.C.Junckeris.
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas George'as H.W. Bushas taip pat gedi buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio , kurį penktadienį pavadino „ištikimu laisvės draugu“ ir „vienu iškiliausių pokario Europos lyderių“.
„Helmutas nekentė karo, bet dar labiau šlykštėjosi totalitarizmu“, – sakė buvęs JAV prezidentas savo pareiškime.
„Glaudus darbas su mano geriausiu draugu, kad taika baigtųsi Šaltasis karas ir Vokietija būtų suvienyta per NATO, liks vienu didžiausių džiaugsmų mano gyvenime“, – pridūrė G.H.-W.Bushas.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas penktadienį taip pat pareiškė „nuoširdžiausią užuojautą dėl didžiojo vokiečio ir didžiojo europiečio“ netekties, paskelbus žinią apie Helmuto Kohlio mirtį.
A.Merkel kanceliarijos personalo vadovas Peteris Altmaier pasakė taip: „mes be galo dėkingi Helmutui Kohliui: už mūsų laisvę, už mūsų vienybę, už mūsų Europą“.
Užuojautą išreiškė ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
„Šiandien pasaulį paliko aukščiausio rango vadovas, politikos lyderis, savo šalies ir visos Europos vedlys. Tai buvo viena ryškiausių XX a. antrosios pusės mūsų žemyno politikos asmenybė. Jis visiems laikams bus žinomas kaip suvienijęs Rytų ir Vakarų Vokietiją bei reikšmingai prisidėjęs prie Europos Sąjungos stiprėjimo. Ši netekties valanda atnešė liūdesį tarptautinei bendruomenei, tačiau veliono ryžtingi ir prasmingi darbai neš ryškų ir šviesų jo atminimą pasaulinės politikos istorijoje“ , – sako premjeras Saulius Skvernelis.
Pasitraukė dėl prastos sveikatos
Helmutas Kohlis, kurio pilnas vardas yra Helmutas Jozefas Michaelis Kohlis, gimė 1930 metų balandžio 3-iąją Liudvigshafeno finansų tarnautojo Hanso Kohlio šeimoje. Būsimąjį legendinį Vokietijos politiką augino konservatyvių katalikiškų pažiūrų tėvai.
Be Helmuto, šeimoje augo jo sesuo Hildegard ir brolis Walteris. H.Kohlis buvo trečiasis, jauniausiasis, vaikas.
H.Kohlis – buvęs Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) politikas. 1969–1976 metais jis buvo Reino krašto-Pfalco žemės ministras pirmininkas. Vėliau politikos milžinas dirbo Vokietijos kancleriu. Šiame poste jis išsilaikė net 16 metų – 1982-1998 metais. Konservatyvusis politikas vadovavo šaliai per Vokietijos susivienijimą, kuris įvyko 1990-aisiais, praėjus vieneriems metams nuo Berlyno sienos griuvimo.
H.Kohlis pasitraukė iš aktyvios politikos 2002 metais, o pastaruoju metu buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Jam taip pat buvo sunku kalbėti: jo žandikaulis buvo paralyžiuotas po to, kai nukritęs nuo laiptų savo namuose H.Kohlis patyrė rimtą galvos traumą.
Negailėjo kritikos savo įpėdinei
Dabartinė šalies kanclerė Angela Merkel buvo laikoma H.Kohlio globotine: politikas ją įtraukė į savo kabinetą 1991 metais. Tačiau vėliau ji prieš savo mokytoją atsigręžė, kai šis įsivėlė į partijos finansavimo skandalą. Manoma, kad ta sumaištis padėjo A.Merkel perimti Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), o vėliau – visos šalies vairą.
H.Kohlis, kuris yra vienas svarbiausių suvienytos Europos projekto architektų, yra aistringas europietis, daug kartų kartojęs, kad Senojo žemyno integracija yra esminė sąlyga, kuri neleistų jame vėl įsiplieksti karams.
Praėjusiais metais H.Kohlis išleido knygą „Dėl susirūpinimo Europa“ (vokiškai „Aus Sorge um Europa“), kurioje kritikavo savo įpėdinius dėl jų politikos Rusijos ir euro atžvilgiu. Kritikos žaibų susilaukė dabartinė Vokietijos kanclerė A.Merkel. Savo knygoje H.Kohlis negailėjo griežtų žodžių savo įpėdinei.
„Ponia A.Merkel nemokėjo net laikyti peilio ar šakutės. Ji gaišdavo laiką prie stalo tol, kol liepadavau jai susiimti“, – atvirai tėškė H.Kohlis, pabrėždamas, kad Vokietijos vadovei trūko ne tik sugebėjimų prie stalo, bet ir politinės nuovokos, kurios sėmėsi iš artimiausių kolegų.
Įsiplieskus konfliktui Ukrainoje H.Kohlis ne kartą sakė, jog labai nerimauja dėl susidariusios situacijos ir pabrėždavo, kad diplomatinės pastangos ieškoti sprendimo turi tęstis.
„Tai labai rimta situacija. Visų pirma privalome pradėti vėl kalbėtis vieni su kitais. Mano gyvenimiška patirtis man sako, jog tai įmanoma. Tiesiog turime to norėti“, – sakė H.Kohlis, kuris bendravo su buvusiu sovietų lyderiu Michailu Gorbačiovu, kai Rytų Europoje žlugo komunizmas.
Patyrė skaudžią šeimos tragediją
1,93 metro ūgio H.Kohlis savo jėgų žydėjime buvo įspūdingo stoto, bet jo svoris visuomet buvo valstybės paslaptis.
H.Kohlis buvo vedęs du kartus, tačiau pirmoji jo santuoka baigėsi tragiškai. 2001 metais, ilgai kentėjusi dėl alergijos saulės šviesai, nusižudė jo žmona Hannelore.
Hannelore išgyveno 68 metus, iš jų 53 metus praleido šalia savo vyro. Berlynietė, vaikystę praleidusi Leipcige ir per karą tapusi pabėgėle, su būsimuoju vyru Helmutu susipažino Liudvigshafene būdama 15 metų.
Jaunuolius suvedė šokių pamokos, kurios po 12 metų draugystės baigėsi santuoka. Kohliai susilaukė dviejų sūnų – Walterio ir Peterio.
2008-aisiais H.Kohlis vedė 35 metais už save jaunesnę Ekonomikos ministerijos padėjėją Maike Richter.
Šis politikas išgyveno didžiulį cunamį, 2004 metais nuniokojusį Pietryčių Azijos pakrantes ir pražudžiusį daugybę žmonių – tąsyk jis turėjo būti evakuotas iš vieno pajūrio kurorto Šri Lankoje.
