Virš Baltijos jūros – dar vienas incidentas, Maskva svarsto imtis veiksmų

2017 m. birželio 21 d. 12:25
Dar papildyta
Maskva gali imtis tirti NATO naikintuvo priartėjimą prie Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu skraidinusio lėktuvo, trečiadienį pareiškė buvęs šalies karinių oro pajėgų vadas armijos generolas Piotras Deinekinas.
Daugiau nuotraukų (2)
„Jei NATO orlaivis, bandydamas prisiartinti prie gynybos ministro lėktuvo, pažeidė tarptautines taisykles, būtina tai išsiaiškinti kariniais ir diplomatiniais kanalais“, – teigė jis.
„Nemanau, jog NATO naikintuvai žinojo, kad lėktuve, kurį jie lydėjo, buvo Rusijos gynybos ministras. Bet jei NATO norėjo atlikti garbės eskorto vaidmenį, reikėjo dėl to iš anksto susitarti diplomatiniais kanalais“, – sakė P.Deinekinas.
Trečiadienį virš tarptautinių Baltijos jūros vandenų NATO naikintuvas F-16 bandė prisiartinti prie Rusijos gynybos ministro lėktuvo, tačiau jį privertė pasitraukti rusų naikintuvas Su-27.
„Mūsų pilotas šaunuolis. Taip ir reikia veikti, kad NATO daugiau nebenorėtų“, – pareiškė P.Deinekinas.
„Apskritai, karinių lėktuvų judėjimas oro erdvėje virš Baltijos jūros akvatorijos suintensyvėjo, o užduočių atlikimo įžūlumas kelia vis didesnį nerimą“, – sakė buvęs Rusijos karinių oro pajėgų vadas.
Žinią apie šį incidentą pirmiausia išplatino Rusijos žiniasklaida. Teigta, kad NATO naikintuvas F-16 pabandė priartėti prie orlaivio, kuriuo į Kaliningradą skrido šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu. Incidentas įvyko virš Baltijos jūros. 
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį surengė savo kolegijos išvažiuojamąjį posėdį Karaliaučiuje, per kurį, be kitų klausimų, bus aptartas NATO pajėgų stiprinimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
„Kolegijos (posėdis) jau prasidėjo, jis vyksta Kaliningrado karininkų namuose“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas šaltinis Kaliningrado srities jėgos struktūrose. Jis pridūrė, kad gatvėse aplink posėdžio vietą buvo sustabdytas eismas.
Galimai lydėjo kariškiai iš Šiaulių
Rusijos gynybos ministrą S.Šoigu trečiadienį virš Baltijos jūros skraidinusį lėktuvą, tikėtina, lydėjo iš Šiaulių pakilę NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai, rodo kariškių pateikti duomenys.
Kariuomenės Jungtinio štabo atstovas kapitonas Tomas Pakalniškis sakė, jog du Šiauliuose budintys lenkų naikintuvai „F-16“ trečiadienio rytą kilo palydėti du rusų naikintuvus „Su-27“ ir keleivinį lėktuvą „Tu-154“.
Pasak jo, Rusijos lėktuvai apie 10 val. skrido iš pagrindinės šalies dalies į Karaliaučiaus sritį.
„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai buvo S.Šoigu lėktuvas ir jį lydėję naikintuvai“, - sakė T.Pakalniškis.
Pavojingas incidentas
Antradienį ginkluotas Rusijos karinis lėktuvas pralėkė vos per pusantro metro nuo JAV žvalgybinio lėktuvo, patruliavusio virš Baltijos jūros. 
Naikintuvas Su-27, ginkluotas raketomis oras-oras, prisiartino prie JAV karinių oro pajėgų lėktuvo RC-135.  Pareigūnų teigimu, Rusijos orlaivis elgėsi agresyviai ir skrido keldamas pavojų.  
Nuo birželio 2-osios Baltijos jūros regione JAV ir Rusijos lėktuvai ar laivai netoli vienas kito atsidūrė net 35 kartus, tačiau šis incidentas išskirtinis, nes amerikiečių kariuomenė jį laikė itin nesaugiu.  
„Dėl didelio artėjimo greičio ir netinkamo lėktuvo valdymo perėmimo metu, ši sąveika apibrėžiama buvusi nesaugi“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ JAV karinės vadovybės Europoje atstovas.
Pasak jo, šio perėmimo metu amerikiečių lėktuvas skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros. Anksčiau du JAV pareigūnai televizijai „Fox News“ pranešė, kad Rusijos naikintuvas Su-27, po kurio sparnais buvo oras-oras raketos, „greitai“ priartėjo prie JAV oro pajėgų žvalgybinio lėktuvo RC-135 ir praskrido pro jį vos 1,5 metro atstumu; rusų lėktuvo manevrai buvo „provokuojantys“, skrista „netvarkingai“.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad birželio 19-ąją šalies naikintuvai Su-27 dukart kilo lydėti JAV žvalgybos lėktuvų RC-135. Rusų kariai pareiškė, kad vienas iš amerikiečių lėktuvų atliko pavojingą manevrą jį lydinčio Rusijos Baltijos laivynui priklausančio Su-27 atžvilgiu.
Birželį rusų lėktuvai taip pat kilo lydėti JAV strateginių bombonešių B-52, skridusių virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje, netoli Rusijos sienos. P.Deinekino nuomone, faktas, kad Baltijos jūros regione atsirado bombonešių B-52, neturi precedento.
JAV ir NATO provokuoja Rusiją, nukreipdamos savo karinius lėktuvus į oro erdvę virš Baltijos jūros netoli Rusijos sienos, „Interfax“ antradienį sakė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmasis vadovo pavaduotojas Andrejus Krasovas.
„Tai vis pavojingi JAV ir NATO žaidimai“, – pareiškė jis.
„Iš pradžių – strateginiai bombonešiai B-52 Baltijos (jūros regione), dabar – žvalgybos lėktuvai. Kažkodėl jie pradėjo dažnai pas mus lankytis. Tai yra žvanginimas ginklais prie Rusijos sienų. Tai yra NATO bloko ir JAV provokacija“, – sakė A.Krasovas, komentuodamas įvykį, kai rusų naikintuvai lydėjo amerikiečių žvalgybinius lėktuvus RC-135

Baltijos jūroje Rusijos naikintuvas pavojingai manevravo prie amerikiečių bombonešio

Išsikvietė ambasadorių
Švedija trečiadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl incidento, kai rusų naikintuvas priskrido neįprastai arti švedų žvalgybos lėktuvo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros, regione tvyrant padidėjusiai karinei įtampai.
„Rusijos ambasadoriaus buvo paprašyta artimiausiu laiku atvykti į Užsienio reikalų ministeriją“, – naujienų agentūrai AFP sakė URM atstovas Gunnaras Vrangas, bet daugiau detalių nepateikė.
Švedijos kariuomenės vadovybė nurodė, kad Rusijos naikintuvas Su-27 pirmadienį priskrido prie švedų elektroninės žvalgybos lėktuvo „Gulfstream“.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų pranešime nurodoma, kad nėra neįprasta, kad rusų lėktuvai prisiartina prie žvalgybos misijas vykdančių švedų orlaivių, kad juos atpažintų.
„Vis dėlto šįkart Rusijos orlaivio veiksmai turėtų būti laikomi vertais dėmesio: be kitų dalykų, atstumas tarp lėktuvų kai kada būdavo labai mažas“, – sakoma trečiadienį paskelbtame pranešime.
Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas pasmerkė „neprofesionalų“ Rusijos lėktuvo piloto elgesį ir paragino Maskvą ateityje vengti tokių incidentų.
„Rusijos elgesys nepriimtinas. Saugumo požiūriu, tai yra neprofesionalu; reikšmingai padidėja rimtų incidentų rizika“, – sakoma ministro pranešime, išplatintame naujienų agentūros TT.
„Visi turėtų turėti fundamentalų interesą, kad tokių incidentų neįvyktų“, – pridūrė jis.
2014 metais Švedija ir kaimyninė Danija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl kito incidento, kai buvo iškilęs Rusijos žvalgybos lėktuvo ir komercinio lainerio susidūrimo pavojus.
Abi šalys tąsyk pakėlė į orą savo naikintuvus, reaguodamos į incidentą, esą įvykusį tarptautinėje oro erdvėje, Švedijos oro dispečerių kontroliuojamoje zonoje.
Švedija, kuri nėra NATO narė, tuo metus nurodė, kad Rusijos lėktuvas buvo pavojingai priartėjęs prie oro bendrovės „Scandinavian Airlines“ keleivinio lainerio.
Nekėlė pavojaus
 Virš Baltijos jūros neutraliųjų vandenų skridęs NATO lėktuvas, priartėdamas prie lėktuvo, kuriuo skrido Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, veikė įprastai, sakė trečiadienį naujienų agentūrai „Interfax“ vienas NATO pareigūnas.
„Mūsų veiksmai buvo įprasti. Paprastai, perimdamas kitą lėktuvą NATO lėktuvas identifikuoja jį vizualiai, visą laiką laikydamasis saugaus atstumo, – sakė pašnekovas. – Užbaigęs (šį veiksmą), NATO naikintuvai pasitraukia; tokia yra standartinė procedūra; visi mūsų pilotai elgiasi saugiai ir atsakingai“.
Praėjusią savaitę NATO stebėjo „neįprastai daug Rusijos karo lėktuvų, skraidančių virš Baltijos jūros“, – tai buvo strateginiai bombonešiai, naikintuvai, žvalgybos, transporto ir kiti orlaiviai, sakė Aljanso pareigūnas.
„Standartiniu atveju, kai koks nors orlaivis priartėja prie NATO oro erdvės, NATO ir nacionalinės oro pajėgos pakelia lėktuvus stebėti šių skrydžių“, – dar sakė NATO pareigūnas.
Dėl klausimų, kas tuo lėktuvu skrido, reikia kreiptis į Rusijos pareigūnus, pridūrė jis.
konfliktaiRusijaBaltijos šalys
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.