Jungtinės Valstijos antradienį ragino Pekiną suteikti paleistam aktyvistui laisvę keliauti ir pasirinkti gydytojus. Kinija savo ruožtu atmetė kritiką dėl elgesio su Liu Xiaobo.
Aktyvisto advokatas Mo Shaopingas pirmadienį pranešė, kad 2010 metų Nobelio taikos premijos laureatas buvo paguldytas į ligoninę ir kad jam gegužės mėnesį buvo diagnozuotas vėlyvos stadijos kepenų vėžys.
Šis 61 metų rašytojas 2009-aisiais buvo nuteistas 11 metų kalėti už „ardomąją veiklą“. Kaltinimai buvo susiję su drąsia peticija už demokratines reformas.
Advokatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl sveikatos lygtinai paleistiems žmonėms paprastai draudžiama išvykti iš šalies, bet jei Liu Xiaobo atvejis būtų laikomas ypatingu, būtų įmanoma jam siekti gydymo užsienyje.
Taivanas sakė, kad mielai priimtų Liu Xiaobo gydytis. Šaliai šiuo metu, vadovauja Kinijos atžvilgiu skeptiškai prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven), o Taibėjaus ir Pekino santykiai yra smarkiai pablogėję.
Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią reikia vėl prijungti. Tačiau sala išplėtojo savo demokratinę politinę sistemą ir tapo namais kai kuriems iš Kinijos pabėgusiems aktyvistams.
„Raginame Pekiną nedelsiant paleisti Liu ir leisti jam pasirinkti, kur jis nori gydytis“, – sakė Taivano politiką Kinijos atžvilgiu nustatančios Žemyninių reikalų tarybos pareigūnas Chiu Chui-chengas.
„Laukiame Liu, jeigu jis pasirinktų Taivaną, ir suteiksime jam geriausią įmanomą medicininę priežiūrą. Taivanas labai kompetentingas kepenų ligų gydymo srityje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Chiu Chui-chengas.
Kinijos disidentas Wang Danas, vienas Tiananmeno protesto lyderių, šiuo metu gyvenantis Taivane, sakė, kad susisiekė su Vokietijos užsienio reikalų ministerija, vildamasis, kad ši šalis priims Liu Xiaobo gydytis, nes joje yra ligoninė, garsėjanti kepenų vėžio gydymu.
Naujasis JAV ambasadorius Kinijoje Terry Branstadas trečiadienį sakė, jog norėtų, kad Liu Xiaobo būtų leista gydytis užsienyje.
Žmogaus teisių organizacijos taip pat ragino Kinijos pareigūnus suteikti Liu Xiaobo galimybę siekti gydymo kitur.
Taivano ir Kinijos santykiai nuo praėjusių metų, kai valdžią perėmė Tsai Ing-wen, sparčiai blogėjo.
Pekinas didino spaudimą jos vyriausybei – pradedant salos diplomatinių sąjungininkų nuviliojimu, baigiant vieno taivaniečių aktyvisto areštu už „ardomąją veiklą“.
Kinija nutraukė visą oficialią komunikaciją su Taibėjumi ir intensyvino karines pratybas, o Taivanas, reaguodamas didėjančią kaimyninės milžinės grėsmę, kuria savas gynybos sistemas.
