Opozicinė žiniasklaida lietuvio pasisakymą įvertino kaip valdančiųjų nuvylimą, o valstybinė žiniasklaida – kaip vyriausybės palaikymą. Įtakingo politinio tinklapio „naTemat“ teigimu, žinių kūrėjai suklydo manydami, jog S.Skvernelis girs ir parems Lenkijos vyriausybės vykdomą politiką, kurią kaip nedemokratinę kritikuoja ir grasina taikyti sankcijas Briuselis.
Žinių vedėjas Krzystofas Ziemiecas paklausė, kaip Lietuvos vyriausybė vertina šį konfliktą ir ar nemano, kad Briuselis elgiasi per griežtai.
„Manau, kad kiekviena šalis turi ginti savo interesus, tačiau privalo tuo pačiu laikytis bendrų principų“, – kalbėjo Lietuvos premjeras.
Jais S.Skvernelis nurodė demokratiją ir žmogaus teises. Kylančius ES narių ir Briuselio konfliktus S.Skvernelis ragino spręsti ieškant kompromisų, dialogo, o ne grasinimais ir sankcijomis, represijomis.
K.Ziemiecui toks S.Skvernelio atsakymas ne visai patiko. Vedantysis priminė, jog Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas minėtame konflikte garsiai ir principingai remia Varšuvą, ir pakartotinai paklausė, kokia yra Lietuvos vyriausybės pozicija.
Po tokio atsakymo K.Ziemiecas uždavė naują provokacinį klausimą S.Skverneliui: paklausė, ar Lenkijos propaguojama Trijų jūrų iniciatyva, turinti suburti 12 naujųjų ES narių, negalėtų tapti priemone, priversiančia Briuselį labiau įsiklausyti į naujokų nuomonę?
S.Skvernelis pareiškė, jog ES šalys privalo ieškoti įvairių galimybių, įvairių krypčių savo interesų įgyvendinimui, tačiau nekomentavo siūlymo naujosioms ES šalims vienyti jėgas prieš senąsias nares.
S.Skvernelis pareiškė, jog Lietuva kai kuriais klausimais glaudžiai bendradarbiauja su Višegrado šalimis, tačiau kitais – labiau su Skandinavija, ir apibendrino, jog ES nares labiausiai vienyti privalo bendri idealai – laisvė, demokratija, žmogaus teisės.
K.Ziemiecas iš viso S.Skverneliui uždavė dešimt klausimų. Be anksčiau minėtų temų buvo kalbama apie Maskvos grėsmę, karines Rusijos ir Baltarusijos pratybas, NATO bendradarbiavimo svarbą, bendrus Lenkijos ir Lietuvos bei Lenkijos ir Baltijos šalių ekonominius projektus.
Interviu pabaigoje K.Ziemiecas paklausė, kada Lietuva išspręs lenkų mažumos problemas. S.Skvernelis paneigė visus teiginius apie lenkų mažumos diskriminaciją, ir pareiškė, jog tokią neteisingą informaciją dažnai platina Maskva.
„naTemat“ teigimu, tokie S.Skvernelio atsakymai nuvylė televizijos TVP vadovus. Prieš dvejus metus šalį valdyti ėmusi nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) uzurpavo valstybinę televiziją ir radiją, nušalino nepriklausomus žurnalistus, o į jų vietą skyrė savo partiečius bei šalininkus.
Televizija TVP tapo valdančiųjų propagandos ruporu, įvykius šalyje nušviečia labai neobjektyviai, aukštindama TTP ir žemindama opoziciją. Dėl šio priežasties sparčiai krenta TVP žinių populiarumas, nors provincijoje tai tebėra pagrindinis informacijos šaltinis.
Vyriausybę remiantis politinis tinklapis „wPolityce.pl“ akcentavo ne TTP nepalankius S.Skvernelio atsakymus televizijoje, bet pagyras Lenkijos vyriausybei už tai, jog tarpvalstybiniai santykiai perėjo nuo žodžių prie darbų, vyksta konkretus dialogas, yra sprendžiamos problemos, o tai esą liudija, kad Lenkija tapo realiu strateginiu Lietuvos partneriu.
