HRW savo raginimą paskelbė Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai rengiantis susirinkti Niujorke. Tebesitęsianti krizė Mianmare vadinama viena skubiausių temų Asamblėjai.
Masinis rohinjų bėgimas į kaimyninį Bangladešą virto nepaprastąją humanitarine situacija; pagalbos organizacijoms sunku teikti pagalbą kasdien atvykstantiems pabėgėliams, kurių daugiau kaip pusė yra vaikai.
Labai trūksta beveik visokio pobūdžio pagalbos; daugeliui rohinjų vienintelė galimybė pasislėpti nuo musoninių liūčių yra glaustis po plastiko atraižomis.
Mianmaro vyriausybė sekmadienį užsiminė, kad nepriims atgal visų sieną kirtusių pabėgėlių, ir apkaltino juos ryšiais su kovotojais, kurių reidai prieš policijos postus rugpjūčio mėnesį išprovokavo armijos kampaniją.
Bet kokie veiksmai siekiant blokuoti pabėgėlių sugrąžinimą tikriausiai papiktins Bangladešo premjerę Sheik Hasiną. Pastaroji JT Generalinėje Asamblėjoje ragins pasaulį labiau spausti Mianmarą priimti atgal rohinjus, susitelkusius lūšnose prie Bangladešo sienos.
„Human Rights Watch“ taip pat ragino sudaryti pabėgėliams sąlygas „saugiai ir savanoriškai grįžti“. Organizacija paragino vyriausybes visame pasaulyje nubausti Mianmaro armiją sankcijomis už „tebesitęsiančius žiaurius nusikaltimus“ rohinjų atžvilgiu.
Raginimai įvesti ginklų embargą
„Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir valstybės turėtų įvesti tikslines sankcijas bei ginklų embargą Birmos (Mianmaro) kariškiams, kad baigtųsi jų (vykdoma) etninio valymo kampanija prieš musulmonus rohinjus“, – sakoma organizacijos pareiškime.
Ji paragino JT Generalinę Asamblėją suteikti šiai krizei prioritetą, o šalis – paskelbti kelionių draudimus, įšaldyti šiais nusikaltimais įtariamų Mianmaro karininkų turtą ir išplėsti ginklų embargą.
„Labiau tikėtina, kad Birmos aukšto rango kariniai vadai paisys tarptautinės bendrijos raginimų, jei patirs realių ekonominių pasekmių“, – sakė HRW padalinio Azijoje vadovas Johnas Siftonas.
Mianmaro vyriausybė kariškių kampaniją vadino teisėtomis priemonėmis prieš rohinjų kovotojus, kurie kaip kovojanti jėga iškilo pernai spalį.
Sekmadienį Mianmaro informacijos komitetas į Bangladešą pabėgusius žmones – daugiau kaip trečdalį rohinjų bendruomenės – apkaltino susimokius su rohinjų kovotojais – netvarkinga grupuote, ginkluota daugiausia tik primityviais ginklais.
„Tie, kas pabėgo iš kaimų, į kitą šalį iškeliavo bijodami arešto, nes dalyvavo smurtinėse atakose, – sakoma pareiškime. – Teisinė apsauga bus suteikta kaimams, kurių gyventojai nepabėgo.“
Smurtas per tris savaites apėmė dideles šiaurinės Rachinų valstijos dalis ir kone kasdien stovyklose Bangladeše galima matyti gaisrus kitoje sienos pusėje.
Dėl neramumų namus turėjo palikti ir 30 tūkst. Rachinų valstijos budistų bei hinduistų.
Nors pasaulis su siaubu stebėjo, kaip rutuliojasi ši pabėgėlių krizė, budistų dominuojamame Mianmare nedaug kas užjaučia rohinjus.
Daugelis budistų keikia rohinjus, neigia egzistuojant tokią tautybę ir tvirtina, kad jie yra nelegalūs imigrantai iš Bangladešo.
