„Viename registratoriuje aptikome galimai užfiksuotą sprogimo momentą“, - pareiškė A.Maczierewiczius.
Pasak jo, registratorius užfiksavo staigų šilumos pliūpsnį, po kurio ėmė neveikti dalis lėktuvo Tu-154 įrangos. Lenkijos gynybos ministras visą laiką buvo tvirtai įsitikinęs, kad katastrofa negalėjo įvykti dėl blogų oro sąlygų, susidūrimo su medžiais. Jis teigė, kad tai buvo išpuolis.
Varšuva pernai atnaujino Smolensko tragedijos tyrimą. Viena iš katastrofos versijų įvardinamas sprogimas, kuris esą įvyko dar iki lėktuvui įsirėžus į žemę.
Teigiama, kad anksčiau to nebuvo pastebėta, nes esą dalis registratoriaus įrašo buvo pašalinta.
Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos tyrimas krypsta nauja linkme
„Būtent ta 4,5 sekundžių laiko atkarpa, kurią buvo pašalinę Rusijos tyrėjai, parodo staigų šilumos pliūpsnį lėktuve. Dabar jį aptiko mūsų tyrimo komisija“, - tvirtino tyrimo iniciatoriai.
„Dabar mes tiriame šį įrašą siekdami jį detaliai išanalizuoti ir atmesti visas kitas priežastis, kurios galėjo sukelti tokį šilumos pliūpsnį“, - kalbėjo A.Macierewiczius.
Dabartinių Lenkijos valdančiųjų sudaryta komisija neigia ankstesnių tyrėjų versiją, kad lėktuvas sudužo nes kliudė medį.
Anot komisijos, lėktuvas dėl sprogimo subyrėjo dar būdamas ore. Prieš septynerius metus prie Smolensko sudužus Lenkijos prezidento lėktuvui, žuvo tuometinis šalies vadovas Lechas Kačinskis su žmona ir dar 94 asmenys – nemaža dalis Lenkijos karinės ir politinės vadovybės.
Pagal anksčiau atliktą lenkų tyrimą, orlaivis dėl prasto matomumo leisdamasis kliudė medį. Tačiau žuvusiojo prezidento brolis Jaroslawas Kaczynskis šia versija niekada netikėjo ir kaltino Rusiją prisidėjus prie katastrofos.