Tiesa, kaltintojai reikalauja dar griežtesnių bausmių – jauniausiam nusikaltimo dalyviui skirti maksimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę, o likusiems – iki gyvos galvos. Jie, kitaip nei prokuroras, nusikaltimą vertina kaip žmogžudystę iš žemiausų paskatų, pranešė „Mitteldeutsche Zeitung“.
Tai jau antrasis procesas dėl įvykių 2012 m. naktį iš sausio 9 į 10 d. Pirmasis sprendimas buvo apskųstas federaliniam teismui, todėl keturi kaltinamieji turėjo iš naujo stoti prieš teismą.
Kelios dienos prieš nusikaltimą grupė lietuvių atvyko į Vokietiją iš Lietuvos ir miške prie Kliekeno įsirengė stovyklavietę. Iš ten penkiese išvyko su dviem automobiliais ir patraukė Rosselquelle greitkelio automobilių stovėjimo aikštelės link, kur pagrobė Miuncheno gyventoją Ulfą M.
Išgavę jo banko kortelių slaptažodžius jie nusiėmė pinigų (iš viso apie 4 tūkst. eurų) ir kitą rytą išvyko atgal į Lietuvą apsipirkinėti. Pagrobtasis vokietis buvo žiauriai sumuštas.
Teisės medicinos ekspertai nustatė daug sunkių sužalojimų, kai kurie jų galėjo atsirasti tik šokinėjant ant gulinčios aukos kūno. Galiausiai nusikaltėliai auką surišo, įgrūdo į automobilį ir pervažiavo į kitą miško vietą, kur jų atomobilis užklimpo. Ten kaltinamieji vokietį paliko, ir jis netrukus mirė nuo plaučių embolijos.
Naujame procese kokių nors esmingai naujų detalių nebuvo išsiaiškinta, apibendrino vyresnysis prokuroras Hermannas Josefas Gerhardsas. Prokuratūra nusikaltimą vertina kaip kūno sužalojimą su mirtinomis pasekmėmis, bet ne kaip žmogžudystę.
Kad lietuviai neketino nužudyti vokiečio, o tik jį apiplėšti, liudytų ir vieno iš kaltinamųjų Vitauto L. tvirtinimas, kad sprunkant iš užklimpusio automobilio jis specialiai paliko variklį įjungtą, kad automobilis būtų šildomas ir Ulfas M. nesušaltų.
Vis dėlto kaltintojai netiki šia versija ir vadina ją nesąmone. Lietuviai, anot jų, vokietį norėjo išlaikyti gyvą tik tam, kad pasiliktų dar vieną šansą jį apiplėšti. Mat iš vienos pagrobtų kortelių jiems nepavyko nuimti pinigų. Tad nusikaltimas privaląs būti vertinamas kaip žmogžudystė iš žemiausių paskatų ir už tai skiriama pati aukščiausia bausmė.