Palestiniečių lyderiai deda karštligiškas lobistines pastangas, kad to nenutiktų. Arabų Lygos vadovas Ahmedas Abul Gheitas sakė, kad toks žingsnis paskatintų fanatizmą bei smurtą ir paskandintų taikos viltis.
Tačiau 36 metų J. Kushneris, vadovaujantis mažai ir glaudžiai Baltųjų rūmų derybininkų komandai, surengė retą viešą pasirodymą ir optimistiškai vaizdavo savo pastangas.
„Prezidentas priims savo sprendimą“, – Sabano forume sakė J. Kushneris.
Jis nepaneigė pranešimų, kad D. Trumpas trečiadienį paskelbs Jeruzalę Izraelio sostine.
„Jis vis dar nagrinėja daugybę įvairių faktų, o kai priims savo sprendimą, pats norės jums pasakyti“, – sakė jis.
Pirmadienį D. Trumpas turi nuspręsti, ar pasirašys teisinį dokumentą, kuriuo planai perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę būtų atidėti dar šešiems mėnesiams.
Kiekvienas JAV prezidentas tai darydavo nuo 1995 metų. Kaskart būdavo nusprendžiama, kad laikas tokiam žingsniui dar neatėjo. Tikimasi, kad D. Trumpas šią savaitę tą patį nenoromis padarys jau antrą kartą.
Nauja intifada?
Arabų Lygos vadovas A. Abul Gheitas savo ruožtu sakė, jog jo organizacija atidžiai stebėjo, kaip rutuliojasi šis klausimas, ir palaiko kontaktus su palestiniečių pareigūnais ir arabų valstybėmis, kad galėtų koordinuoti arabų poziciją, jei D. Trumpas žengtų tokį žingsnį.
„Deja, kai kas atkakliai siekia tokio žingsnio, visiškai nepaisydamas pavojų Artimųjų Rytų ir viso pasaulio stabilumui“, – sekmadienį Kaire žurnalistams sakė jis.
„Niekas nepateisina šio akto. Jis nepasitarnaus taikai ar stabilumui, tik kurstys fanatizmą ir smurtą“, – sakė A. Abul Gheitas.
Palestiniečiai dėjo lobistines pastangas, kad regiono lyderiai nepritartų šiam sprendimui, o ginkluotas islamistų judėjimas „Hamas“ pagrasino pradėti naują intifadą – palestiniečių sukilimą.
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas sekmadienį vakare kalbėjosi su „Hamas“ lyderiu Ismailu Haniya, sakoma „Hamas“ pareiškime. Abi šalys sutarė dėl nepritarimo bet kokiam JAV politikos pasikeitimui.
Šis retas abiejų palestiniečių lyderių pokalbis telefonu įvyko bandant įgyvendinti susitaikymo susitarimą, kuris pastarosiomis dienomis strigo.
Tačiau J. Kushneris, kreipdamasis į Izraelio ir JAV politikos formuotojų metinio susitikimo, kurį surengė verslininkas Haimas Sabanas, auditoriją, sakė matantis pagrindo optimizmui.
Jis mato galimybę taikai, jei regiono sunitiškos arabų šalys susivienytų su Izraeliu siekdamos atsverti Irano grėsmę.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu puoselėja tokią pačią viltį, nors drįsta tikėtis, kad susitarimas su arabų šalimis atsiras anksčiau už bet kokį susitarimą su palestiniečiais.
J. Kushneris, kaip ir ankstesnių administracijų pareigūnai, mano, kad Izraelio ir palestiniečių susitarimas turėtų atsirasti anksčiau.
„Reikia susitelkti į didžiojo klausimo išsprendimą“, – pasakė jis draugiškai, bet skeptiškai nusiteikusiam H. Sabanui ir auditorijai.
„Priims atvirai“
Anksčiau B. Netanyahu kreipėsi į forumą per teletiltą iš Izraelio ir taip pat kalbėjo apie susitaikymo galimybę regione.
Tačiau didžiausią dėmesį jis skyrė Iranui, kurį dėl numanomo pasiryžimo „žudyti žydus“ vėl palygino su nacių Vokietija.
Jo kalboje palestiniečių klausimas liko beveik nepaminėtas, bet jis kalbėjo apie regiono taiką ilgesniu laikotarpiu, nei turėjo galvoje J. Kushneris.
„Yra tik viena priežastis, kodėl aš turiu tiek vilčių dėl ateities. Šiandien Izraelį pasaulio šalys priima geriau nei kada nors, – sakė B. Netanyahu. – Kai žvelgiu į priekį 50 ir 100 metų, manau, kad Izraelį jo kaimynai arabai priims atvirai, o ne slapta, kaip šiandien.“
Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) generalinis sekretorius Saebas Erekatas buvo mažiau optimistiškas ir perspėjo, kad JAV pozicijos pasikeitimas dėl Jeruzalės reikštų katastrofą.
