Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Rosatom“ paviešino ypatingosios komisijos išvadas. Jos priešingos nei Europos mokslininkų, kurie radioaktyviojo izotopo rutenio-106 sklaidą atsekė iki Rusijos vietovės netoli Kazachstano, kur stovi branduolinis kompleksas „Majak“.
„Nėra jokio mokslinio pagrindo kolegų iš Vakarų iškeltai hipotezei, jog komplekse „Majak“ įvyko nelaimė“, – teigė „Rosatom“ komisijos narys Rafaelis Arutiunianas.
Virš Europos vėlyvą rugsėjį pradėjo judėti didelis radioaktyviųjų dulkių debesis. Nors radioaktyviojo izotopo koncentracija buvo didelė, sveikatai ji pavojaus nekėlė.
Europos mokslininkai spėjo, kad rutenio-106 sklaida galėjo būti susijusi su kokiu nors neseniai įvykusiu incidentu komplekse „Majak“.
Rusijos federalinė hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnyba „Rosgidromet“ lapkritį patvirtino, kad rugsėjį Argajaše, maždaug 30 km nuo komplekso „Majak“, rutenio-106 koncentracija buvo 986 kartus didesnė nei įprasta.
Susiję straipsniai
Tuo metu „Majak“ puolė neigti, kad padidėjusi koncentracija kaip nors susijusi su branduoliniu kompleksu.
Tokią pat išvadą paskelbė ir „Rosatom“ komisija. Pasak jos, komplekse aptikta normali rutenio-106 koncentracija, komplekso sistemos nesugedusios, o visi 250 darbuotojų visiškai nepaveikti.
„Rosatom“ komisijos nariai užsiminė, kad dėl padidėjusios rutenio-106 koncentracijos galimai kaltas į atmosferą sugrįžęs palydovas arba jo dalis.
Bet Prancūzijos mokslininkai paneigė, kad palydovas, kuriame yra rutenio-106, būtų nukritęs į Žemę tuo laikotarpiu, kai virš Europos judėjo radioaktyviųjų dulkių debesis.
„Rosatom“ komisija taip pat gynėsi, kad per lėtai reagavo ir neinformavo žmonių apie radioaktyviąsias daleles. Anot komisijos, nebuvo gyvybei pavojų keliančios situacijos, tad nebuvo reikalo skubėti.
„Kodėl mums reikėjo pulti ką nors skelbti? „Majak“ darbuotojai mums pranešė, kad visos jų sistemos veikė kaip įprasta.
Manau, skyrėme užtektinai laiko suprasti, kas įvyko“, – piktinosi R.Arutiunianas.
Rusijos reakciją į įvykius sukritikavo aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“. Be to, netylėjo ir rusų opozicionieriai.
„Nesakau, kad įvyko Černobylio katastrofos dydžio avarija, bet elgiamasi visiškai taip pat kaip ir tais laikais“, – kritikos strėles laidė opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas.
Branduolinis kompleksas „Majak“ pagarsėjęs liūdnai. Šioje vietoje 1957 metais įvyko viena baisiausių branduolinių avarijų žmonijos istorijoje.