Bendruomenių rūmai pradės savo aštuntą ir paskutinę detalaus ES (išstojimo) įstatymo projekto nagrinėjimo dieną. Pagal šį įstatymą oficialiai būtų nutraukta Britanijos narystė bloke ir į britų teisę būtų perkeltos ES taisyklės.
Ministrė pirmininkė Theresa May praėjusią savaitę patyrė žeminamą pralaimėjimą proeuropietiškiems jos pačios Konservatorių partijos nariams, kai parlamentarai nubalsavo už įstatymo projekto pataisą, numatančią suteikti parlamentui paskutinį žodį dėl bet kokio „skyrybų“ susitarimo su Briuseliu.
Tačiau atrodo, kad ministrė pirmininkė išvengs antro maišto dėl planų įstatymu įtvirtint „Brexit“ datą – 2019 metų kovo 29 dieną. Ji pasiūlė užtikrinti lankstumą, kad ši data galėtų perkelti šią datą, jei derybos su ES užtruktų iki paskutinės minutės.
Sausį šį „maištininkų“ pateiktą įstatymo projektą parlamentarai dar turės galimybę pakeisti per dvi dienas vyksiančius debatus. Vėliau projektą svarstys nerenkami Lordų Rūmai.
Tačiau vadinamasis komitetų etapas buvo išbandymas Th.May mažumos vyriausybei. Ji priiminėdama įstatymus kliaujasi vienos nedidelės Šiaurės Airijos partijos parama.
ES lyderiai, pritarę preliminariam susitarimui dėl Britanijos finansinės „skyrybų sąskaitos“, sienos su Airija statuso, ES piliečių Jungtinėje Karalystėje ir Bendrijoje gyvenančių britų teisių, praėjusią savaitę sutiko pradėti antrą „Brexit“ derybų fazę.
Susiję straipsniai
Ministrai pirmą detalią diskusiją dėl ekonominės partnerystės surengė per antradienio susitikimą, tačiau jokia derybinė pozicija galutinai nebuvo suformuluota. Tolesnės derybos numatomos sausio pradžioje.
T.May atstovas sakė, kad ji ragino pasiekti „susitarimą, kuriuo būtų užtikrintos geriausios įmanomos prekybos su ES sąlygos, Jungtinė Karalystė galėtų nustatinėti taisykles, tinkamas jos situacijai, ir būtų skatinami ambicingi susitarimai su trečiosiomis šalimis“.
Pasak jo, ministrų kabinetas sutarė dėl tikslo.
Tačiau ministrai nesutaria, kokiu laipsniu laikytis Europos taisyklių po „Brexit“. Kai kas pritaria konvergencijai, kad būtų užtikrinti geriausi įmanomi prekybiniai ryšiai, bet kiti ragina traktuoti kitaip.
Tuo tarpu Briuselis ne kartą perspėjo Jungtinę Karalystę, kad ši negali tikėtis pasitraukti iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, bet toliau naudotis visais jų privalumais.
ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier sakė, kad pagal bet kokį susitarimą Jungtinės Karalystės bankai ir finansinės kompanijos neišvengiamai praras teises nevaržomai veikti visame bloke.
Jungtinės Karalystės finansinėms paslaugoms negalima suteikti nevaržomo dalyvavimo ES rinkoje, sakė jis keliems laikraščiams, įskaitant britų „The Guardian“.
Strateginių studijų centro „Centre for European Reform“ direktorius Charlesas Grantas sakė, kad kol Jungtinė Karalystės tikslai yra migloti, besivaržančios jėgos Th.May vyriausybėje galėtų laikytis kartu.
„Tačiau tikrieji sunkumai laukia, kai britai paprašys specialios reguliavimo sanglaudos sistemos – jie jos negaus“, – prognozavo jis.