Kaip ir prognozuota, Rusijos rinkimų aukščiausioji institucija pirmadienį oficialiai uždraudė A.Navalnui siekti prezidento posto. Opozicijos lyderiui neleidžiama dalyvauti dėl teistumo už lėšų grobstymą ir paskirtos lygtinės penkerių metų įkalinimo bausmės.
Dėl šio sprendimo opozicionierius pareiškė, jog prezidentas Vladimiras Putinas yra „siaubingai išsigandęs“, tad bijo varžytis su juo, ir paragino rusus boikotuoti balsavimą.
Šį aktyvisto pasiūlymą supeikė K.Sobčiak, pareiškusi norą dalyvauti prezidento rinkimuose, nors ir pavadino draudimą kandidatuoti A.Navalnui neteisingu.
„Rinkimai yra vienintelis kelias ką nors pakeisti. Boikotuoti juos neprasminga ir netgi žalinga“, – rašė televizijos žvaigždė.
Be to, rinkimų kandidate patvirtinta K.Sobčiak paragino A.Navalną suvienyti jėgas ir prisijungti prie jos komandos per kampaniją.
Kritikai į 36 metų rusės siekį dalyvauti rinkimuose žvelgia nerimtai ir teigia, jog ji tiktai vykdo Kremliaus planą suskaidyti opoziciją ir pasiglemžti balsus.
„Suprantu, kaip Aleksejui dabar sunku ir koks jis įžeistas, tačiau bendras tikslas yra kur kas svarbesnis.
Todėl noriu paraginti visas demokratines jėgas susivienyti“, – pirmadienį kalbėjo K.Sobčiak.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas užsiminė, kad A.Navalno raginimas boikotuoti rinkimus turi būti išnagrinėtas kaip galbūt neteisėtas.
Rusijos įstatymai konkrečiai nedraudžia raginti boikotuoti rinkimus, bet institucijos pernai blokavo kelias tai dariusias interneto svetaines.
V.Putino šalininkai antradienio popietę susirinko oficialiai iškelti jo savo kandidatu V.Putinui paskelbus, kad jis balotiruosis kaip nepriklausomas kandidatas.
Jau 18 metų Rusijai vadovaujantis V.Putinas tikriausiai lengvai laimės dar vieną 6 metų kadenciją, nors į rinkimų agitaciją dar neįsitraukė.
Tuo metu A.Navalnas visus metus agresyviai siekė pritraukti savo šalininkų balsų, vykdė agitaciją net ir tolimiausiuose šalies kampeliuose.
Europos Sąjunga antradienį paskelbtame pareiškime pabrėžė, kad sprendimas neleisti A.Navalnui kandidatuoti „kelia rimtų abejonių dėl politinio pliuralizmo Rusijoje ir perspektyvų, kad ateinančiais metais vyksiantys rinkimai bus demokratiški“.
