Palestiniečiai į tai atkirto, jog nesileis šantažuojami.
„Sumokame palestiniečiams ŠIMTUS MILIJONŲ DOLERIŲ per metus ir nesulaukiame jokio dėkingumo ar pagarbos“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.
„Kodėl turėtume toliau jiems skirti tokias didžiules išmokas, jei jie nebenori kalbėti apie taiką?“ – klausė prezidentas.
Kol kas neaišku, ar D. Trumpas grasina blokuoti visą finansinę pagalbą, kuri 2016-aisiais, kaip rodo JAV vyriausybės duomenys, sudarė 319 mln. JAV dolerių.
„Mes nesileisime šantažuojami“, – trečiadienį pareiškė palestiniečių aukšto rango pareigūnė Hanan Ashrawi, regauodama į D.Trumpo žinutę tviteryje.
„Prezidentas D. Trumpas sabotavo mūsų taikos, laisvės ir teisingumo paieškas. Dabar jis drįsta kaltinti palestiniečius dėl savo paties neatsakingų veiksmų pasekmių!“ – piktinosi ji.
JAV seniai teikia palestiniečių savivaldos administracijai jai labai reikalingą biudžetinę paramą ir pagalbą saugumo srityje, taip pat papildomai skiria 304 mln. JAV dolerių Jungtinių Tautų programoms Vakarų Krante ir Gazos Ruože.
Ši D. Trumpo žinutė veikiausiai bus traktuojama kaip politinio pobūdžio, nebent prezidentas visgi įgyvendintų šį jam būdingo griežto tono pareiškimą.
Valstybės vadovu išrinktas D. Trumpas gyrėsi, kad jam pavyks tai, ką nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos nesėkmingai bandė padaryti visi Amerikos prezidentai – pasieks „galutinį susitarimą“, užtikrinsiantį taiką Artimuosiuose Rytuose.
Per pastarąjį pusšimtį metų Jungtinės Valstijos beveik visą laiką buvo laikomos nepakeičiamu, nors kartais ir netobulu, taikos proceso arbitru.
D. Trumpo veiksmai verčia tuo vis labiau abejoti.
Jis ėmė spausti palestiniečius sudaryti susitarimą, grasindamas uždaryti jų de facto „ambasadą“ Vašingtone, pripažindamas ginčijamą Izraelio teisę laikyti Jeruzalę savo valstybės sostine, o dabar – dar ir grasindamas nutraukti finansinę pagalbą.
D. Trumpo sprendimas atsisakyti ne vieną dešimtmetį Amerikos vykdytos politikos ir pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine bent jau laikinai užkirto kelią bet kokiems mėginimams pasinaudoti pagerėjusiais arabų valstybių ir Izraelio santykiais siekiant taikos susitarimo.
Šis D. Trumpo sprendimas sulaukė beveik visuotinio tarptautinės bendrijos pasmerkimo ir išprovokavo kruvinų protestų bangą palestiniečių teritorijose.
Dėl jo palestiniečių prezidentas 82 metų Mahmudas Abbasas, veikiausiai pateksiantis į istoriją kaip lyderis, „praradęs Jeruzalę“, atšaukė suplanuotą susitikimą su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u.
Analogiškų žingsnių ėmėsi ir krikščionių bei musulmonių lyderiai Egipte.
M. Pence'ui teko atidėti gruodį turėjusį įvykti vizitą į Artimuosius Rytus. Jis buvo nukeltas į sausį, tačiau jau kalbama, kad vizitą vėl gali tekti atidėti.
Viceprezidento patarėjai tokius gandus neigia.
„Kaip jau sakėme, viceprezidentas sausį vyks į Artimuosius Rytus, – antradienį sakė M. Pence'o atstovė spaudai. – Baigiame derinti detales ir artimiausiomis dienomis paskelbsime konkrečios informacijos apie visą kelionę“.
Atsakė prezidentui
Jam pagrasinus apkarpyti kasmet skiriamą daugiau kaip 300 mln. dolerių pagalbą palestiniečiams, jeigu šie nesutiks atnaujinti taikos derybų su Izraeliu, palestiniečių prezidento M.Abbaso biuras trečiadienį atšovė, kad Jeruzalė yra "neparduodama".
"Jeruzalė yra Palestinos valstybės amžinoji sostinė, ir ji neparduodama", - naujienų agentūrai AFP sakė M. Abbaso atstovas Nabilas Abu Rudeina. Jis turėjo omenyje gruodžio 6-ąją D. Trumpo priimtą sprendimą oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Atsakydamas į šią deklaraciją M. Abbasas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nebegali atlikti jokio vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese.
