Viena tokių priemonių bus laivyno saugumo operacijos, kurių tikslas – kova su jūrų kontrabanda.
Vankuveryje vykusio susitikimo šeimininkai – JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland – paragino didžiąsias pasaulio valstybes palaikyti kovos su jūrų kontrabanda priemones.
R.Tillersonas ir Ch.Freeland kartu su Japonijos, Pietų Korėjos bei kitų įtakingų valstybių atstovais, dalyvavusiais šiame aukšto lygio susitikime, taip pat dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą siekti „visiškos, patikrinamos ir negrįžtamos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.
Sutarimas dėl naujos taktikos, skirtos kovai su neteisėtu branduolinių medžiagų gabenimu jūra ar sankcijų draudžiamų prekių importu, yra labiausiai konkretus dvi dienas vykusio susitikimo, į kurį nebuvo pakviestos Rusija bei Kinija, rezultatas.
Nemažai stebėtojų, įskaitant Pekiną ir Maskvą, kėlė klausimą, ar prasminga rengti buvusių Korėjos karo sąjungininkų susitikimą aptarti klausimą, kurį diplomatinėmis priemonėmis galima išspręsti tik su Kinijos pagalba.
Kiti atkreipė dėmesį, kaip smarkiai skyrėsi Japonijos pasiuntinio, šalies užsienio reikalų ministro Taro Kono, laikomo griežtojo kurso šalininku, ir kur kas nuosaikesnės Pietų Korėjos diplomatijos vadovės Kang Kyung-wha tonas. Pastaroji susitikime tvirtino, kad neseniai atnaujintos abiejų Korėjų pareigūnų derybos liudija, jog sankcijos jau duoda vaisių.
Visgi pasibaigus susitikimui R.Tillersonas tvirtino, kad sąjungininkės išliks vieningos ir tęs darbą su Kinija bei Rusija siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos Jungtinių Tautų palaikomos sankcijos, o Kim Jong-unas sutiktų sėsti prie derybų stalo tartis dėl savo šalies branduolinio nusiginklavimo.
„Mūsų vienybė ir mūsų bendras tikslas su kitomis regiono valstybėmis, pirmiausia Kinija ir Rusija, išliks nepakitęs nepaisant dažnų Šiaurės Korėjos bandymų mus suskaldyti ir pasėti nesantaiką“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
„Aptarėme, kaip svarbu bendromis pastangomis siekti užkirsti kelią apeiti sankcijas ir kovoti su kontrabanda. Taip pat paskelbėme raginimą imtis veiksmų stiprinti pasaulines kovos su jūrų kontrabanda operacijas siekiant užkirsti kelią neteisėtam krovinių gabenimui skirtingais laivais“, – sakė jis.
Šiaurės Korėja kaltinama, kad mėgina apeiti jai paskelbtas drakoniškas sankcijas ir atviroje jūroje perkrauna į savo laivus užsienio laivų atplukdomas prekes.
Kai kurie ekspertai tvirtina, kad bandymai tarptautiniuose vandenyse perimti prekinius laivus gali būti palaikyti agresijos aktu ir išprovokuoti potencialiai pražūtingą Šiaurės Korėjos atsaką.
R.Tillersonas atsisakė kalbėti apie karinio planavimo klausimus, taip pat nenurodė, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko kontaktus su Pchenjanu. Tačiau valstybės sekretorius įspėjo, kad krizė artėja prie kritinio taško.
„Kalbant apie tai, ar amerikiečiams reikėtų nerimauti dėl karo su Šiaurės Korėja, manau, mums visiems derėtų labai blaiviai žiūrėti į esamą situaciją“, – sakė valstybės sekretorius praėjus kelioms dienoms po to, kai Havajuose paniką sukėlė mobiliuoju ryšiu išplatintas klaidingas įspėjimas apie neva artėjančią balistinę raketą.
R.Tillersonas sakė, kad pastarieji Šiaurės Korėjos termobranduolinio užtaiso ir tarpžemyninės raketos bandymai rodo, kad Pchenjanas „toliau daro pažangą“ vystydamas savo ginklų arsenalą, kuris jau dabar kelia grėsmę visam pasauliui.
„Kalbant apie tai, kaip reikėtų įtikinti Šiaurės Korėją pasirinkti teisingą žingsnį, laikomės pozicijos, kad jiems turi būti paaiškinta, jog derybos yra geriausias pasirinkimas, o karinė padėtis jiems nebūtų geras rezultatas“, – sakė R. Tillersonas.
Ar Šiaurės Korėja „vilkina laiką“?
Susitikimo Vankuveryje dalyviai sveikino Šiaurės Korėjos sprendimą susitikti su Seulo atstovais ir pasiųsti delegaciją į ateinantį mėnesį Pietų Korėjoje vyksiančias žiemos olimpines žaidynes. Daugelis šiuos žingsnius laiko potencialiu persilaužimu siekiant išspręsti krizę Korėjos pusiasalyje.
Tačiau R.Tillerosnas įspėjo, kad gali prireikti papildomų priemonių, jei Šiaurės Korėja tęs provokacijas. Japonijos diplomatijos vadovas T.Kano savo ruožtu paragino sąjungininkes neprarasti budrumo.
Nepaminėdamas konkrečiai Pietų Korėjos, T.Kano įspėjo, kad Kim Jong-uno režimas „siekia įvaryti pleištą tarp griežtos pozicijos besilaikančių šalių ir valstybių, kurios nėra nusiteikusios taip griežtai“.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministrė Kang Kyung-wha sveikino tarptautinę paramą sankcijoms, tačiau jos įžanginė kalba buvo kur kas labiau optimistinė nei T.Kano.
„Manau, abi priemonės – griežtos sankcijos bei spaudimas kartu su kitokio, šviesaus rytojaus vizija – duoda naudos“, – sakė jis.
„Iš tiesų koordinuotos tarptautinės bendrijos pastangos ima duoti vaisių“, – pažymėjo ministrė.
R.Tillersonas po derybų sakė, kad Seulas ir Vašingtonas toliau laikosi skirtingo požiūrio dėl to, kaip reikėtų spręsti krizę, tačiau JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos trišalis aljansas tebėra „tvirtas kaip kumštis“.
Maskva ir Pekinas neslėpė nepasitenkinimo susitikimo Vankuveryje, į kurį jų atstovai nebuvo pakviesti.
„Svarbiausios su Korėjos pusiasalio problema susijusios šalys nedalyvavo susitikime, todėl nemanau, kad šis susitikimas yra teisėtas ar atstovaujamasis“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lu Kangas.
Jis pasmerkė Jungtinių Valstijų „Šaltojo karo laikų mentalitetą“ – Vašingtono raginimus Pekinui nutraukti mazuto tiekimą Pchenjanui. Kinija su tuo nesutinka, nes būgštauja dėl galimų Kim Jong Uno režimo žlugimo padarinių.
