Vienas samdinių buvo ir Jevgenijus Alikovas iš Archangelsko srities. Jis taip pat kovojo ir žuvo Sirijoje. Jo motina papasakojo, kaip buvo vykdoma kampanija. Be to, ji kreipėsi su skundu į Žmogaus teisių tarybą prie Rusijos prezidento, rašo lenta.ru.
Kaip tikino Nina Atiuševa, J.Alikovas į Siriją išvyko praėjusių metų vasarą. Kaip rodo dokumentai, identifikacijos žetoną su numeriu M-3601 jis gavo gegužės 19 d., o pasą, leidžiantį vykti į užsienį, – birželio 16 d.
Iki kampanijos Sirijoje J.Alikovas kovojo apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos pusėje, batalione „Prizrak“ („Vaiduoklis“).
Būdamas Sirijoje J.Alikovas savo motinai siuntė pranešimus. Jis pasakojo, kad ten „smėlis toks, jog be akinių vaikščioti neįmanoma“, tačiau pranešti apie ką nors svarbesnio jis taip ir nespėjo. Prabuvęs Sirijoje vos du mėnesius jis žuvo rugsėjo 2 dieną Chomso provincijoje. Jo mirties liudijimas buvo pažymėtas 77-uoju numeriu.
Rugsėjo 20 dieną jo palaikai buvo atskraidinti motinai. N.Atiuševai taip pat perdavė penkis milijonus rublių (71,65 tūkst. eurų) grynaisiais esą kaip draudimo išmoką už sūnaus žūtį. Be to, žuvusiojo motinai buvo atvežti du privačios karinės kampanijos „Vagner“ medaliai: „Už drąsą ir vyriškumą“ bei „Už kraują ir narsą“.
N.Atiuševa kreipėsi į Žmogaus teisių tarybą prie Rusijos prezidento skųsdamasi, kad jai nebuvo skirta išmoka kaip asmeniui, netekusiam maitintojo, taip pat nepadėjo pastatyti paminklo žuvusiam žmogui.
„Tai nesąžininga. Jis žuvo ne gatvės muštynių metu, o kare“, – pareiškė ji.
Žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidento narys Sergejus Krivenko tikino moters skundą nukreipęs į Tyrimų komitetą ir Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti J.Alikovo žūties aplinkybes.
Vasario 7 dieną paaiškėjo, kad Amerijos aviacija sudavė smūgį Sirijos vyriausybės pajėgoms, kurias palaikė rusų samdiniai.
Tiesa, kiek tiksliai buvo samdinių, neaišku. Žiniasklaidoje minimi net 200 žuvusiųjų, tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija tikino, kad tarp žuvusiųjų buvo vos 5 rusai.
