Visi 13 nelaisvėje laikytų vaikų gydomi ligoninėse, nuolat prižiūrimi medikų. O septyni vyresnieji, kurie kartu leidžia dienas medicinos centre „Corona“, praėjusią savaitę sulaukė ypatingo svečio.
Jiems grojo Yo-Yo Ma – vienas žymiausių pasaulio violončelininkų. Yo-Yo Ma dalyvavo renginyje netoliese ir išgirdęs, kad vaikams yra taikoma muzikos terapija siekiant juos reabilituoti, pasisiūlė pagroti.
„Jie buvo susižavėję, negalėjo patikėti, kad būna tokių talentų, – apie jaunuolių įspūdžius po 30 minučių trukusio pasirodymo pasakojo medicinos centro vadovas Markas Ufferis. – Jiems labai patiko koncertas.“
Penkios merginos ir du vaikinai, anot M.Ufferio, daro didelę pažangą, domisi pasauliu.
Trylika Turpinų vaikų nuo dvejų iki 29 metų daug metų gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, prirakinti prie lovų, alkani, neturėdami jokio kontakto su išoriniu pasauliu.
Sausio mėnesį, kai viena mergaičių pabėgo iš namų ir iškvietė policiją, šis siaubas buvo atskleistas, o vaikų tėvai suimti.
Nuo to laiko 7 vyresni Turpinai reabilituojami centre „Corona“, o 6 jaunesni yra kitoje ligoninėje.
Prokuroras Calebas Masonas pasakojo: „Pirmą kartą gyvenime jie gali patys priimti sprendimus, įskaitant kasdienius, ką valgyti, kuo apsirengti, kur nuspirti kamuolį. Dabar jie iš naujo mokosi daryti tokius dalykus. Labai gera matyti, kaip jie džiaugiasi laisve.“
Vaikams taip pat taikoma muzikos terapija. Jie mokosi groti gitara, dainuoja gerai žinomas amerikietiškas dainas, jiems labai patinka kantri muzika. Psichologų teigimu, muzika ypač padeda jiems atsigauti.
Beje, teigiamas muzikos poveikis pastebėtas jau seniai. XX a. taip buvo gydomi karo veteranai, kurie patyrė emocinius ir fizinius sukrėtimus, traumas.
„Visi jų sveikatos rodikliai per mėnesį pasitaisė. Dabar jiems daug geriau“, – džiaugėsi prokuroras C.Masonas.
Vaikai žiūri filmus, išbando naujus patiekalus. Kol kas mėgstamiausias – lazanija.
Broliai ir seserys lauke žaidžia futbolą, krepšinį, mokosi naudotis planšetiniais kompiuteriais, skaito knygas apie gamtą.
Tuo metu namas, kuriame buvo kalinama trylika vaikų, tapo traukos centru. Į nusikaltimo vietą plūsta daugybė žmonių.
Vieni jų palieka vaikams raštelius, neša gėles, balionus. Dauguma darosi asmenukes. Kai kurie kaimynai pasakojo, jog turistai pozuoja prie namo ir prašo, kad jie juos nufotografuotų.
Kai kurie pro šalį iš lėto važiuoja automobiliu, prie namo stabteli, apsižvalgo ir nuvažiuoja savais keliais.
„Žmonės negalvoja apie siaubą, kurį čia patyrė vaikai. Šita vieta jiems tapo pramogų parku“,– piktinosi kankintojų kaimynai.
Turpinai savo atžalas kankino, marino badu ir prie jų seksualiai priekabiavo nuo mažų dienų.
Jie pradėjo vaikus grandinėmis rakinti prie lovų tada, kai vienas iš jų išsilaisvino iš virvių. Kai kada jie su antrankiais būdavo priversti praleisti kelis mėnesius, o išmatos kambariuose rodė, kad jiems nebuvo leista naudotis tualetu.
Jeigu plaudavosi rankas aukščiau riešų, jie būdavo mušami. Vaikams neleista žaisti, nors namuose gulėjo daug neišpakuotų žaislų.
Be to, tėvai jiems neduodavo maisto, nors rodydavo pyragus, maitindavo jais jauniausiąjį sūnų ir valgydavo patys. Kaip šeimai pavyko nuslėpti daug metų trukusius kankinimus?
56-erių D.Turpinas gavo leidimą mokyti vaikus namie, todėl jie nelankė mokyklos. Be to, šeima dienomis miegodavo, o naktimis būdraudavo, kad vaikams nekiltų noro bendrauti su aplinkiniais.
