Premjerė paskelbė, kad Rusijos atstovai, kuriuos ji pavadino nedeklaruotais žvalgybos pareigūnais, išvykti iš Jungtinės Karalystės turės per savaitę.
Tai didžiausias diplomatų išsiuntimas iš šalies nuo Šaltojo karo pabaigos.
Ministrė pirmininkė pažadėjo nutraukti visus aukšto lygio dvišalius santykius su Rusija. Atšaukiamas kvietimas į Londoną atvykti Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
Be to, Th.May paskelbė, kad jos kabineto ir karališkosios šeimos nariai nevyks stebėti vasarą Rusijoje vyksiančio pasaulio vyrų futbolo čempionato rungtynių, o į Jungtinę Karalystę atvykstantiems Rusijos piliečiams bus taikomi griežtesni patikrinimai.
„Rusijos valstybė yra kaltintina dėl pasikėsinimo nužudyti buvusį Rusijos karinės žvalgybos pulkininką Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją“, – sakė Th. May parlamento nariams.
10 dienų po buvusio šnipo S.Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga ramiame Anglijos Solsberio mieste santykiai tarp Britanijos ir Rusijos sparčiai blogėjo.
Britų ministrė pirmininkė pirmadienį parlamentui pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad už S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimą kovo 4 dieną Anglijos pietvakariuose yra atsakinga Maskva – arba tiesiogiai, arba dėl to, kad prarado minimos nervus paralyžiuojančios medžiagos kontrolę.
Th. May sakė, kad S. Skripalis ir jo duktė buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ („Naujokas“), sukurta Sovietų Sąjungoje, ir pareiškė, kad Rusija iki antradienio privalo paaiškinti, kaip šios medžiagos pakliuvo į Jungtinę Karalystę.
Rusijos ambasada smerkia veiksmus
Rusijos ambasada Londone trečiadienį pasmerkė Britanijos „priešiškus veiksmus“, išreikštus baudžiamųjų priemonių pavidalu, reaguojant į buvusio dvigubo rusų agento apnuodijimą.
„Mes laikome šiuos priešiškus veiksmus visiškai nepriimtinus, nepateisinamus ir trumparegiškus, – sakoma ambasados pranešime. – Visa atsakomybė dėl Rusijos ir JK santykių pablogėjimo tenka dabartinei politinei Britanijos vadovybei“.
Rusijos ambasadorius Aleksandras Jakovenka Britanijos elgesį pavadino provokacija.
Didžiosios Britanijos veiksmai yra „visiškai nepriimtini, mes laikome tai provokacija“, sakė jis trečiadienį televizijai „Sky News“, išeidamas iš Užsienio reikalų ministerijos Londone.
„Esame įsitikinę, kad tos priemonės, kurių ėmėsi Britanijos vyriausybė, niekaip nesusijusios su padėtimi Solsberyje“, – dar pridūrė jis.
Garsus Rusijos futbolo veikėjas sumenkino Britanijos vyriausybės grasinimą prašyti karališkosios šeimos narių nesilankyti Rusijoje per Pasaulio futbolo čempionatą vasarą.
Rusijos futbolo sąjungos viceprezidentas Nikolajus Smonianas, pasak naujienų agentūros „Interfax“, sakė , jog „nėra tapo svarbu, kad pareigūnai gali neatvykti – tai jų problema; svarbu, kad rinktinė atvyktų ir nori atvykti“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova įspėjo Londoną nebekelti Maskvai ultimatumų primindama apie savo branduolinių ginklų arsenalą.
„Niekas negali ateiti į parlamentą ir pasakyti: „Duodu Rusijai 24 valandas“, – apie Th.May skirtą terminą iki antradienio vidurnakčio kalbėjo atstovė.
M.Zacharova atkreipė dėmesį, kad Jungtinė Karalystė neturėtų mėginti gąsdinti Rusijos, primindama prezidento Vladimiro Putino kalbą, kurioje jis pristatė naujus branduolines galvutes gabenti galinčius ginklus.
Svarsto, kaip atsakyti
Tarp pastarosiomis dienomis svarstytų priemonių Rusijai yra rusų diplomatų išsiuntimas iš Londono, žmogaus teisių pažeidimais įtariamų Rusijos piliečių turto konfiskavimas ir atsakomoji kibernetinė ataka.
Britanija nenori veikti viena ir telkė paramą; Th. May ir jos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas skambino sąjungininkams.
„Ji mano, kad Rusija siekia pakirsti tarptautinėmis taisyklėmis paremtą sistemą, o ją mes ir mūsų sąjungininkai akivaizdžiai esame pasiryžę ginti“, – sakė Th. May atstovas.
Per pokalbį telefonu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Th. May „sutarė, kad reikia pasekmių tiems, kas naudoja šiuos bjaurius ginklus baisiai pažeisdami tarptautines normas“, nurodė Baltieji rūmai.
B. Johnsonas tuo tarpu kalbėjosi su Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Jei bus nustatyta, kad kalta Rusija, „tai bus tolesnis beatodairiškas elgesys, keliantis grėsmę tarptautinei bendrijai ir reikalaujantis tarptautinio atsako“, sąjungininkams sakė B. Johnsonas, kurį citavo Užsienio reikalų ministerija.
Ši šnipų saga rutuliojasi ypač įtemptu metu kalbant apie JK ir ES santykius, vykstant deryboms dėl „Brexit“, tačiau Briuselio parama yra „neabejotina, nesvyruojanti ir labai tvirta“, sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
J. Stoltenbergas sakė, kad minimas apnuodijimo incidentas „kelia didelį susirūpinimą“. Pranešama, kad Britanija konsultuojasi su NATO sąjungininkėmis dėl sutarties 5-ajame straipsnyje numatyto kolektyvinės gynybos principo galimo inicijavimo.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad Maskva atsakinga už buvusio rusų šnipo apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje.
Helsinkyje viešintis D. Tuskas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog reiškia „visišką solidarumą“ Jungtinės Karalystės ministrei pirmininkei Th. May „šios brutalios atakos, kurią, labai tikėtina, inicijavo Maskva, akivaizdoje“.
„Propagandinis įkarštis“
Britanijai rengiant savo atsakymą, 66 metų S. Skripalis ir jo 33 metų duktė Julija tebėra ligoninėje, kritinės būklės.
Britų ekspertai sako, kad jie buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga, priskiriama grupei „Novičiok“. Šias medžiagas Sovietų Sąjunga sukūrė baigiantis Šaltajam karui.
Maskva neigė, kad yra kaip nors susijusi su buvusio šnipo ir jo dukters apnuodijimu. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tvirtino, kad Kremlius nusiteikęs bendradarbiauti su Britanija, bet skundėsi, kad buvo atmestas prašymas pateikti panaudotos nervus paralyžiuojančios medžiagos mėginių.
Kreipdamasis į Cheminio ginklo draudimo organizaciją (OPCW), Rusijos ambasadorius Aleksandras Šulginas sakė, kad Th. May nurodytas terminas yra „absoliučiai nepriimtinas“, ir paragino pateikti oficialų prašymą suteikiant Rusijai 10 dienų atsakyti.
„Mūsų kolegos britai savo propagandinį įkarštį ir šūkius verčiau pasilaikytų savo neapsišvietusiai vidaus auditorijai“, – pareiškė jis.
Itin prasti Londono ir Maskvos santykiai toli gražu nėra beprecedenčiai. Diplomatai buvo išsiųsti ne kartą, taip pat ir 2006 metais, dėl buvusio agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo.
Tikėdamasi tokio žingsnio Rusijos ambasada Londone per socialinį tinklą „Twitter“ perspėjo apie atsakomąsias priemones: „Tie, kas ragina išvaryti rusų diplomatus, nesirūpina globalia Britanija ir jos diplomatais Maskvoje.“
Th. May pirmadienį užsiminė apie naujus įstatymus, kad būtų lengviau konfiskuoti rusų pareigūnų, įtariamų žmogaus teisių pažeidimais, turtą Britanijoje. Tai galėtų paveikti kai kuriuos superturtingus rusus, pastaraisiais metais daug investavusius į Londono nekilnojamojo turto rinką.
Kitas galimas atsakas būtų britų pareigūnų ir karališkųjų asmenų vykdomas šią vasarą Rusijoje rengiamo pasaulio futbolo čempionato boikotas, leidžiant dalyvauti Anglijos rinktinei.
Pirmas veiksmų ženklas buvo britų komunikacijų reguliuotojo „Ofcom“ pranešimas, kad ši vyriausybės agentūra galėtų iš naujo svarstyti Kremliaus remiamo transliuotojo RT licenciją, jei bus įrodytas Rusijos dalyvavimas apnuodijant S. Skripalį ir jo dukrą.
Rusija savo ruožtu pagrasino uždrausti visą britų žiniasklaidą, jei RT neteks licencijos.
