Po rinkimų rusų spauda išaiškino, kur slypi V. Putino sėkmės priežastis

Svarbiau kita: tai septynis kartus daugiau nei gavo antroje vietoje likęs Pavelas Grudininas.

Iki šiol nė vienoje civilizuotoje pasaulio šalyje tokio atotrūkio nebuvo. Ir po šiuo stulbinamu skirtumu slepiasi pagrindinis dabartinės fenomenalios Rusijos prezidento sėkmės paaiškinimas.

Vertindama rinkimų rezultatus, politologė Jekaterina Šulman pareiškė: „Anksčiau režimas sėkmę pelnydavo pasitelkęs plataus masto falsifikacijas. Dabar pagrindinė taktika – neprileisti tų, kurie kelia jam grėsmę.

Tiksliau pasakius, šiuose rinkimuose leido dalyvauti tik valdžiai labiausiai nepavojingiems kandidatams, o itin išsiveržusį į priekį, vaizdžiai sakant, „apkirpo ir nuskuto.“

Toks buvo stambus Pamaskvės verslininkas Pavelas Grudininas, iškeltas Rusijos Federacijos komunistų partijos kandidatu vietoj ilgamečio partijos lyderio Genadijaus Ziuganovo.

Jau prezidento rinkimų kampanijos starto metu P.Grudinino reitingui perkopus per 25 proc., komunistai džiaugsmingai trynė rankas.

Bet netrukus buvo aptiktos nedeklaruotos kandidato banko sąskaitos užsienyje. Po to atsirado ir kitų „nuodėmių“.

Valdžia galėjo pašalinti komunistų partijos kandidatą iš rinkimų kovos. Bet paliko sąraše ir „murkdė“ taip uoliai, kad rinkimų dieną P.Grudininas nesurinko net 12 proc. rinkėjų balsų. 2012-aisiais G.Ziuganovas gavo 17,18 proc. balsų.

Užtat į dabartinius Rusijos prezidento rinkimus kelias oficialiai buvo užkirstas kitam rimtam V.Putino priešininkui – opozicionieriui Aleksejui Navalnui. Jam sociologai prognozavo nemažiau 15 proc. balsų.

Visa tai nereiškia, jog esant kitokiam pasiskirstymui V.Putinas galėjęs pralaimėti rinkimus. Pagal bet kokius paskaičiavimus dabartinis Rusijos prezidentas daugumą balsų būtų surinkęs jau pirmame ture, nors ir ne tokia didele procentine išraiška.

Bet Kremliaus komanda jau pradžioje siekė didžiausio uždavinio: pasiekti, kad prie balsadėžių ateitų 70 proc. rinkėjų ir 70 proc. balsų būtų atiduota už V.Putiną. Ir savo pasiekė.

Aukštas rezultatas aiškinamas dar ir tuo, kad V.Putinas surengė stiprų kampanijos finalą. Pradedant militarizuotu Kreipimusi į Federalinį susirinkimą ir baigiant aktyviomis kelionėmis po šalį, susitikimais su žmonėmis.

Taip mano Kremliui artimo analitinio Socialinių ekonominių ir politinių tyrimo instituto (ISEPI) vadovas, politologas Dmitrijus Badovskis.

„Didelį poveikį rinkėjams turėjo pastarųjų mėnesių tarptautinė padėtis, privertusi rusus suglausti gretas ir susivienyti apie valdžią“, – pridūrė politologas Andrejus Koliadinas.

Sociologinių apklausų rezultatais remiantis, per šešias savaites iki rinkimų dienos, dalyvauti žadėjo 71 proc. apklaustųjų, o 69,9 proc. visų apklaustųjų žadėjo savo balsą atiduoti už V.Putiną.

Buvo daromas masinis poveikis ir priešininkams. Net „tylos diena“, balsavimo išvakarės, buvo paženklinta sutelktomis policijos operacijomis prieš A.Navalno šalininkus, kuris ragino piliečius boikotuoti prezidento rinkimus.

Policija atliko kratas Rusijos opozicijos lyderio šalininkų štabuose Tuloje, Penzoje, Sravrapolyje, Tiumenėje ir Novokuznecke. Savo socialinio tinklo „Twitter“ tinklaraštyje A.Navalnas pranešė, kad daugelis aktyvisų buvo suimti.

Daugelyje apygardų buvo konstatuotas poveikis rinkėjams, priverčiant juos ateiti balsuoti. Net centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova visai šaliai pareiškė: „Rusijos piliečiai turi teisę „pasiųsti toliau“ tuos, kurie verčia juos balsuoti.“

Laikraštis „Vedomosti“ rašė: „Iš studentų, gydytojų ir valstybinių įmonių darbuotojų reikalaujama nurodyti balsavimo vietą, jo laiką, balsuoti rinkimų apylinkėje, esančioje šalia darbo, mokslo ar tarnybos vietos, nufotografuoti „teisingai“ užpildytus biuletenius.

Žmonėms, kurių užimtumas ir gerovė priklauso nuo valstybės biudžeto, nedviprasmiškai duodama suprasti, kad, kaip ir sovietiniais laikais, atsisakymas dalyvauti balsavime bus laikomas elgesiu, kuris nesuderinamas su įprastinėmis visuomenės normomis, ir gali turėti nemalonių pasekmių – net iki atleidimo.“

Bet balsavimo dieną rinkimų įstatymo pažeidimų būta nedaug. Gal dėl to, kad juos galima buvo stebėti per interneto portalus, nes apie 80 proc. rinkimų apylinkių buvo aprūpintos vaizdo kameromis, prijungtomis prie interneto.

Be to, padėtį beveik 100 tūkst. rinkimų apygardų sekė apie pusė milijono stebėtojų. O šie pranešė visko.

Antai Dagestano respublikos rinkimų apylinkėje Nr 1071 balsadėžėje buvo aptiktas biuletenių paketėlis dar iki balsavimo pradžios.

Grozno apylinkėje Nr. 376 du komisijos atstovai savo kūnais užtvėrė bendrą apžvalgą prie balsadėžių. Ir siūlo stebėtojui išgerti vyno ir išvykti į kalnus po rinkimų.

Jakutijoje vyras į balsadėžę meta biuletenį po biuletenio. Ir dėl to net susidarė eilė (rinkimų apylinkė Nr.617).

Rostovo srities rinkimų komisija tikrina informaciją, kad buvo balsuojama vietoj psichoneurologinio internato pacientų. Iš šių rinkėjų paėmė dokumentus ir už juos balsavo apylinkėje Nr.1829.

Vakare Maskvoje, Maniežo aikštėje įvyko koncertas, formaliai skirtas Krymo prijungimo metinėms. Iš tikrųjų, kaip ir prieš šešerius metus, 2012 metų kovą, tai buvo mitingas V.Putino pergalės rinkimuose garbei.

Nugalėtojas išėjo į sceną po to, kai solistų ansamblis „Chor Tureckogo“ atliko neoficialų čekistų himną „S čego načinaetsia rodina“ („Nuo ko prasideda tėvynė“).

V.Putinas padėkojo susirinkusiems ir pažadėjo, kad Rusija yra pasmerkta sėkmei.

Tuo įsitikinę ne visi. Pavyzdžiui, tinklalapis „Svobodnaja pressa“ jau išpranašavo, kad Rusija ir toliau gyvens naujojo brežnevizmo sąlygomis.

Juolab, kad V.Putinas valdžioje yra ilgiau nei buvęs Sovietų Sąjungos vadovas, komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas.

O apie tolesnio buvimo valdžioje laiką Rusijos prezidentas pasakė, – kaip visada – mįslingai: „Aš ką, iki 100 metų čia sėdėsiu? Ne!“