24 šalys, tarp jų 17 Europos Sąjungos narių, išsiuntė daugiau kaip 100 Rusijos diplomatų dėl pasikėsinimo į Anglijos ir Rusijos piliečio Sergejaus Skripalio ir jo dukters gyvybes.
Prokremliškas dienraštis „Izvestija“ pasmerkė šį „rusofobišką sąspietį“, o dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ pabrėžė, kad „niekada anksčiau nėra buvę tokių koordinuotų (diplomatų) išsiuntimų“.
„Santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų prasideda visaverčio Šaltojo karo laikotarpis“, – pareiškė užsienio politikos apžvalgininkas Fiodoras Lukjanovas dienraštyje „Vedomosti“.
„Šie išsiuntimai turi ypač žalingą poveikį JAV ir Rusijos santykiams“, – pridūrė jis.
F. Lukjanovas sakė besitikintis, jog Vakarai ateityje paskelbs Maskvai „daug griežtesnių ekonominių sankcijų“.
„Eskalacija dar nesibaigė. Tikriausiai ji dar labiau pablogės“, – teigė politologas.
Verslo dienraštis „Kommersant“ paskelbė, kad „beprecedenčio griežtumo priemonės... tėra dar vienas įtampos padidėjimo Rusijos ir Vakarų santykiuose raundas“.
Politologas Stanislavas Belkovskis sakė, kad Rusijos užsienio politika buvo varoma „koncentruota susinaikinimo energija“ nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o Vakarai paskelbė jai ekonominių sankcijų.
„Kuo blogesni santykiai tarp Rusijos ir Vakarų, tuo geriau prezidentui“, nes Vladimiro Putino valdžios legitimumą Rusijoje palaiko konfrontacija su Vakarais, rašė S. Belkovskis populiarios radijo stoties „Echo Moskvy“ tinklaraštyje.
Buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas 66 metų S. Skripalis, atvykęs į Britaniją po 2010 metais įvykusio apsikeitimo šnipais tarp JAV ir Rusijos, tebėra kritinės būklės, kaip ir jo duktė Julija. Jiedu kovo 4-ąją buvo rasti susmukę ant suolelio prie vieno prekybos centro Anglijos pietvakariniame Solsberio mieste.
Londonas tvirtina, kad prieš Skripalius buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga, ir dėl šio išpuolio kaltina Rusiją. Maskva kategoriškai neigia prisidėjusi prie apnuodijimo.
