Ankstesnę dieną Vašingtonas paskelbė išsiųsiąs 60 Rusijos diplomatinių darbuotojų, kad pademonstruotų solidarumą su Jungtine Karalyste. J. Mattisas sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino neigimas, kad jo šalis atsakinga už buvusio žvalgybininko Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimą pietų Anglijoje negali būti vertinami rimtai.
Pentagono vadovas pridūrė, kad ši ataka atgaivina prisiminimus apie 2014 metais Rusijos surengtą invaziją į Krymą ir šio pusiasalio vėlesnę aneksiją. Tąsyk Maskva pasiuntė ginkluotus karius, vilkėjusius karines uniformas be jokių atpažinimo ženklų.
„Jie imasi dalykų, kurie, jų nuomone, yra paneigiami“, – žurnalistams sakė J. Mattisas.
„Ir tokiu būdu jie stengiasi išardyti Vakarų aljanso, NATO, vienybę – ir imasi panašių dalykų“, – pabrėžė jis. „Jie nuėmė atpažinimo ženklus nuo karių uniformų ir įžengė į Krymą. Jie sakė nesą niekaip susiję su tuo, kas dedasi su separatistais Rytų Ukrainoje, – tęsė J. Mattisas. – Nesu tikras, kaip jie tai gali rimtu veidu tai sakyti.“
Dauguma Vakarų šalių tvirtai teigė, kad atsakomybė už ataką prieš Skripalius tenka Maskvai, bet Britanijos opozicijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) reiškė abejones, ar V. Putinas susijęs su šiuo apnuodijimu. Pasak jo, ši cheminė ataka galėjo būti Rusijoje veikiančių „į mafiją panašių grupių“ darbas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo oponentų buvo kaltinamas esąs pernelyg draugiškas V. Putinui ir kritikuojamas, kad praeitą savaitę kalbėdamasis telefonu su Kremliaus vadovu tik pasveikino jį su perrinkimu, bet nesugebėjo nieko pasakyti dėl minėto apnuodijimo.
Vis dėlto 60 Rusijos piliečių išsiuntimas yra didžiausias, kada nors vykdomas Vašingtono nurodymu.
Baltieji rūmai taip pat perspėjo, kad Vašingtono ir Maskvos santykiai gali pagerėti tik tuo atveju, jeigu „įvyks Rusijos vyriausybės elgesio pokytis“.
