„Pirmadienį apsvarstyti visos situacijos susitiksime su britų ir vokiečių kolegomis, taip pat su Irano atstovais“, – radijui RTL sakė prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas- Yves'as Le Drianas.
Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as atskirai radijui „France Culture“ sakė, kad JAV sprendimas „buvo klaida“ ne tik dėl tarptautinio saugumo, bet ir ekonominiu požiūriu.
Nepriimtina, kad JAV veiktų kaip „planetos ekonominis policininkas“, sakė jis.
D. Trumpas nepaisė Europos prašymų likti susitarime, pagal kurį buvo apribota Irano branduolinė programa, ir vėl įvedė sunkias sankcijas Teheranui, įsigaliosiančias per pusmetį.
Sprendimas žymi didelį diplomatinį pralaimėjimą Europai, kurios lyderiai ne kartą asmeniškai prašė D. Trumpo dar pagalvoti.
B. Le Maire'as pažymėjo, kad JAV pasitraukus Irane dirbančioms Europos firmoms buvo duotas „labai trumpas šešių mėnesių laikas“ nutraukti investicijas. Priešingu atveju gresia JAV sankcijos.
„Per dvejus metus Prancūzija patrigubino savo prekybos su Iranu perteklių“, – sakė jis.
Pasak B. Le Maire'o, pasekmes pajus didelės prancūzų kompanijos, tokios kaip „Total“, „Sanofi“, „Renault“ ir „Peugeot“.
Jis teigė iki savaitės pabaigos turėsiantis pasikalbėti su JAV iždo sekretoriumi Stevenu Mnuchinu ir „išsiaiškinti galimybes“ išvengti sankcijų, įskaitant galimas išimtis.
Nors Irano nesutaikomi priešininkai Izraelis ir Saudo Arabija sveikino D. Trumpo sprendimą, kitos susitarimą su Iranu pasirašiusios šalys – Rusija, Kinija ir Europos Sąjunga – žadėjo jo laikytis.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani kaltino D. Trumpą „psichologiniu karu“ ir sakė, kad Iranas galėtų „be apribojimų“ atnaujinti urano sodrinimą, bet prieš paskelbdamas sprendimą aptars savo atsaką su kitomis susitarimo šalimis.
