Prieš metus, 2017 metų birželio 14-osios rytą, 25 aukštų pastatas atrodė visiškai kitaip – apimtas liepsnų, jose žuvo 72 žmonės.
Po tragedijos, kuri, kaip nustatyta, kilo dėl itin degių pastato apdailos plokščių, kuriomis išplitęs gaisras itin greitai apėmė visą pastatą, ilgai ieškota kaltų.
Policijos tyrimas nustatė, kad prie „Grenfell Tower“ statybų, atnaujinimo ir valdymo prisidėjo net 507 organizacijos, tačiau tik 36 iš jų vaidino esminį vaidmenį.
„Tai labai sudėtingas ir didelis tyrimas.
Per metus pasistūmėjome nemažai, bet tęsime darbą – turime nustatyti, kieno sprendimai nulėmė tokią baigtį“, – teigė policijos vadas Stuartas Cundy.
O Londonas kai kurias pamokas jau spėjo išmokti. 24 miesto rajonuose už 100 mln. svarų (114 mln. eurų) atlikta daugybės pastatų renovacija, kurią paskatino „Grenfell Tower“ aptikti pažeidimai.
Už šią sumą pakeistos degios apdailos plokštės, atsarginių išėjimų durys ir kiti įrenginiai, tačiau nemažai pastatų dar negavo reikiamos paramos.
Bet „Grenfell Tower“ aukų artimieji vis dar pyksta ant valdžios, kaip ir prieš metus, kai po tragedijos buvo surengti didžiuliai protestai prieš Theresos May vyriausybę.
Nukentėjusieji vis dar negali atleisti priešgaisrinėms tarnyboms, kurios jau prasidėjus žaibiškai išplitusiam gaisrui liepė gyventojams laikytis protokolo ir likti savo namuose.
Šis nurodymas, kuriam nepaklusę dalis gyventojų išsigelbėjo iš ugnies spąstų, buvo atšauktas tiktai praėjus dviem valandoms, kai daugiabutis jau degė atvira liepsna.
Po gaisro nuoskaudas gyventojai liejo ir dėl iš pažiūros abejingo valdžios elgesio. Prie daugiabučio kitą dieną po gaisro apsilankiusi premjerė nesusitiko su gyvais likusiais namo gyventojais, todėl buvo pavadinta bejausme ir baile.
Susiję straipsniai
„Visada gailėsiuosi, kad nesusitikau su nukentėjusiaisiais. Atrodė, kad man jie nerūpi, tačiau visada buvo priešingai“, – dievagojosi ministrė pirmininkė.
Net praėjus metams kai kurie „Grenfell Tower“ gyventojai taip ir negavo jiems pažadėtų socialinių būstų, o 43 šeimos iš 203 vis dar glaudžiasi viešbučiuose.
„Nukentėjusiesiems nebuvo suteiktos būtinos paslaugos, susijusios su jų sveikata ir gerove. Žmonės vis dar kenčia nuo depresijos ir potrauminio streso sindromo“, – teigė 34 metus priešais sudegusį namą gyvenusi Vassiliki Stavrou-Lorraine.
Tiesa, valdžia teigia besirūpinanti šokiruotais žmonėmis.
Skaičiuojama, jog psichinę traumą dėl gaisro patyrusių mažiausiai 700 žmonių gydymas per dvejus metus atsieis 10 mln. svarų (11,4 mln. eurų).
Deja, atsiranda ir norinčių pasipelnyti iš tragedijos.