Londono muziejuje eksponuojamas sukietėjusių riebalų, aliejaus, drėgnų servetėlių ir kitokių į kanalizaciją nuleistų atliekų gumulas.
Ekspozicijos kuratoriai tikisi šią milžiniškos riebalų sankaupos atplaišą išsaugoti ateities kartoms, kad jos pamatytų, su kuo Jungtinės Karalystės sostinės valdžia turėjo kasdien kovoti.
Nors oficiali parodos pabaiga turėjo būti šią savaitę, kuratorė Vyki Sparkes įsitikinusi, kad ją reikia pratęsti neribotam laikui, nes muziejaus lankytojų susidomėjimas neslopsta.
„Riebalų ledkalnio“ nuolaužos spalva pakito, jis skleidžia drėgmę ir stiklinio gaubto viduje priviso mažyčių muselių, todėl reikės imtis priemonių, kad purvo ir taukų gabalas nesuirtų.
„Jo pasižiūrėti plūsta rekordinis skaičius žmonių. Tai populiariausias mūsų muziejaus eksponatas. Jis buvo nupjautas nuo žymiojo „riebalų ledkalnio“ – monstro, kuris buvo 250 metrų ir svėrė 130 tonų. Jis buvo rastas Londono Vaitčapelo rajono kanalizacijoje“, – teigė V.Sparkes.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, galima pateikti tokius palyginimus: riebalų sankaupa buvo 6 m ilgesnė negu Londono Tauerio tiltas ir svėrė maždaug tiek kiek mėlynasis banginis.
„Riebalų ledkalniai“ sudaryti iš atliekų, nuleidžiamų į kanalizaciją. Jos vėliau suformuoja kietus, neišjudinamus kalnus, kuriuos darbininkai gali sunaikinti tik gręždami.
„Riebalų ledkalnio“ gabalai vėliau paverčiami biokuru.
Iki šiol nė vienas muziejus pasaulyje neeksponavo tokių riebalų sankaupų. O Londono muziejus nutarė jo gabalą įtraukti į parodą, kuri skirta urbanistiniam gyvenimui. Dalyje jos aptariama, kaip sunku šiais laikais dorotis su tokių dūzgiančių didelių miestų atliekomis.
Žmones taip sudomino toks retas eksponatas, kad jie iš tolimiausių kampelių atvažiuoja pažiūrėti, kokie siaubūnai tūno po Londono grindiniu.
„Niekada specialiai nesistengėme tokio dalyko sukurti, todėl jis paslaptingas. Jis tūno po mūsų kojomis ir mes visi kalti dėl to, kad jis atsirado“, – apie „riebalų ledkalnį“ kalbėjo V.Sparkes.
Žmonės iš pradžių šlykštėjosi eksponatu, bet kai kurie po parodos kalba supratę, jog reikia geriau pagalvoti apie tai, ką meti ir nuleidi į kanalizaciją.
Vaikai netgi surengė piešinių ir istorijų konkursą apie dalykus, kurie glūdi kanalizacijoje.
Specialistai tvirtina, jog tokie kamščiai kanalizacijoje susidaro pirmiausia dėl Jungtinės Karalystės gyventojų pomėgio kepti maistą aliejuje ar taukuose ir vėliau dar karštus riebalus išpilti į kriauklę.
Šie riebalai kažkur giliai kanalizacijoje vėliau sustingsta, „suakmenėja“ ir blokuoja vandens tekėjimą.
