Pirmadienį paskelbta nauja tvarka galios visų amžiaus grupių darželinukams, nuo pat gimimo iki 6 metų.
Berlyno valdžia mokesčių už valstybinius vaikų darželius atsikratyti pradėjo nuo 2007 metų.
Tiesa, tėvams reikės sumokėti už vaikų maitinimą.
„Nemažai Berlyno šeimų vaikų darželio kaina sudaro didžiulę išlaidų dalį, todėl nemokamas paslaugų teikimas bus tikras palengvėjimas. Vaikų darželiai yra ugdymo įstaigos, o ugdymas turėtų būti nemokamas“, – tikino Socialdemokratų partijos atstovė Berlyne Sandra Scheeres.
Vokietijos federalinė šeimos reikalų ministrė Franziska Giffey nurodė, kad ir kituose šalies miestuose vaikų darželiai po truputį turėtų tapti nemokami.
Vyriausybė paskelbė apie planus per artimiausius ketverius metus darželinukams auklėti skirti 3,5 mlrd. eurų.
Nors Berlynas kartu su Hamburgu ir Brėmenu pirmauja siekdami nemokamų vaikų darželių, trys ketvirtadaliai Vokietijos žemių nesuteikia lengvatų tėvams.
Kai kuriose žemėse parama skiriama tiktai daliai vaikų. Pavyzdžiui, Reino krašto-Pfalco žemė nuo 2010-ųjų leidžia už darželį nemokėti visiems vyresnių nei 2 metų vaikų tėvams.
O Žemutinės Saksonijos ir Heseno darželinukų nuo trejų metų tėvams jų ugdymas nuo šiandien taip pat nieko nebekainuos.
Tiesa, tūkstančiams Vokietijos šeimų vis dar reikia kas mėnesį mokėti kelis šimtus eurų už vaikų darželius. Dėl to kai kurios motinos netgi nusprendžia negrįžti į darbo rinką ir namuose prižiūri savo atžalas.
Brangiausi darželiai – Šlėzvigo-Holšteino žemėje.
Ten vieta valstybiniame darželyje gali atsieiti net 9 procentus šeimos pajamų.
Panaši našta kliūva ir Meklenburgo-Pomeranijos ir Saro krašto tėvams.
Nuo 2013 m. Vokietijoje galioja įstatymai, nurodantys, kad kiekvienam šalyje augančiam vaikui, vyresniam negu vienų metų, turi būti užtikrinta galimybė lankyti valstybinį darželį.
Praėjusių metų pradžioje Vokietijos teismas net nutarė, kad tėvai turi teisę prisiteisti prarastą darbo užmokestį, jei nerado savo atžalai valstybinio darželio.
Pasiskundus trims motinoms, jog nerado tinkamo darželio Leipcigo mieste, jos tikino negalėjusios grįžti į darbą. Todėl teismas nusprendė, kad valstybė turi sumokėti joms prarastas pajamas.
