„Aptarėme incidento aplinkybes ir susitarėme glaudžiai bendradarbiauti, kad surastume raketą ir ištirtume šį incidentą“, – J.Luiko žodžius citavo jo atstovai.
Abu ministrai pabrėžė, kad NATO vykdoma Baltijos šalių oro policijos misija yra labai svarbi užtikrinant Aljanso saugumą, todėl ją būtina tęsti.
Antradienį mokymo misijoje dalyvavęs ispanų „Eurofighter“ atsitiktinai paleido raketą AMRAAM Estijos oro erdvėje, šešių kilometrų aukštyje, bet per incidentą niekas nenukentėjo.
Estijos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Riivo Valge trečiadienį per spaudos konferenciją sakė, kad tikėtina raketos kritimo vieta jau nustatyta.
„Pirmoje dienos pusėje nustatėme tikėtiną raketos kritimo vietą. Netiesioginiai ženklai rodo, kad raketa yra būtent ten; tame rajone dirba Gynybos pajėgų ekspertai“, – sakė kariškis.
„Galime 95 proc. sakyti, kad ankstesnę dieną dingusi raketa jau rasta, bet jos svarbios detalės dar neaptiktos“, – pridūrė R. Valgė.
Pasak jo, jau žinoma raketos skrydžio trajektorija ir zona, kur ji tikriausiai sprogo įsirėžusi į žemę.
Incidentu susirūpino NATO
Estijos premjeras Juri Ratas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį telefonu aptarė ankstesnę dieną Estijos oro erdvėje įvykusį incidentą, kai Ispanijos oro pajėgų naikintuvas „Eurofighter“ per klaidą paleido kovinę raketą.
„Pasakiau NATO generaliniam sekretoriui, kad tai yra rimtas incidentas, ir kad mes, estai, suprantama, esame susirūpinę. Ačiū Dievui, kad, mūsų žiniomis, per incidentą niekas nenukentėjo“, – premjero žodžius citavo jo atstovai.
„Paprašiau NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, kad NATO labai rimtai įvertintų vakarykštį incidentą ir greitai išsiaiškintų visas detales. Be abejo, mūsų institucijos prie to prisidės kaip įmanoma“, – nurodė vyriausybės vadovas.
„Generalinis sekretorius patvirtino man, kad NATO ir glaudžiai su oro erdvės patruliavimu susiję sąjungininkai padarys tą patį. NATO oro erdvės patruliavimo misija yra svarbi užtikrinant Estijos ir viso Aljanso saugumą“, – pridūrė jis.
J. Ratas ir J. Stoltenbergas taip pat aptarė liepos mėnesį įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus ir priėjo išvadą, kad Aljansui svarbu ir toliau didinti išlaidas gynybai. Estija šiuo metu skiria šiai sričiai daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
