Liepą paviešintais duomenimis, per 2017-uosius pranešimų apie smurtą namuose sumažėjo beveik perpus. Pokyčiai pastebėti nuo tada, kai įkalinimo bausmė už fizinį smurtą buvo pakeista pinigine bauda.
Prieštaringai vertinama reforma pernai vasarį dekriminalizavo kai kurias smurto formas. Už žiaurų elgesį su antrąja puse arba vaikais, kai lieka mėlynės arba sukeliamas kraujavimas, bet nelūžta kaulai, galima atsipirkti 15 parų arešto arba 30 tūkst. rublių (394 eurų) bauda, jeigu tai neįvyksta dažniau nei kasmet.
Anksčiau už tokį nusikaltimą maksimali skiriama bausmė siekė 2 metus už grotų.
2017 metais buvo užregistruoti 36 tūkst. smurto namuose atvejų, o 2016-aisiais jų buvo 65,5 tūkst.
Be to, 25,6 tūkst. iš pernykščių aukų buvo moterys, o metais anksčiau nukentėjusių moterų buvo 49,7 tūkst.
Nacionalinio smurto prevencijos centro ANNA vadovė Marina Pisklakova-Parker teigė, kad statistika rodo, jog moterys yra mažiau linkusios pranešti apie patiriamą žiaurumą policijai, nes nemano, kad skriaudėjai bus nubausti.
AFP/„Scanpix“ nuotr.
Juolab kad ANNA centro telefono linijos, kuriomis gali kreiptis pagalbos ieškančios moterys, pernai užregistravo 7 tūkstančiais daugiau skambučių nei užpernai.
„Statistikos neatitikimai rodo, kad smurto Rusijoje ne mažiau, o kaip tik daugiau. Valstybės pateikiami duomenys atspindi tik kriminalinius atvejus, kuriais teisėsauga veikia pagal dabar galiojančius įstatymus“, – kalbėjo M.Pisklakova-Parker.
Pasak jos, reforma atrišo rankas smurtautojams, todėl yra labai pavojinga ir stumia į pavojų tūkstančius Rusijos moterų.
„Šis sprendimas aiškiai parodė, kad šioje valstybėje smurtas šeimoje nėra laikomas kriminaliniu nusikaltimu ir moterų ar žmogaus teisių pažeidimu“, – teigė aktyvistė.
Apie smurto problemas rašantį tinklalapį Nasiliu.net įkūrusi Ana Rivina taip pat kritiškai žvelgia į paviešintą statistiką.
„Valdžiai labai patinka skaičiai. Kalbėdama apie dekriminalizavimą ji gali pasinaudoti statistika ir aiškinti, kad moterys nebeprašo pagalbos, todėl smurto atvejų mažėja.
Tačiau viskas yra priešingai“, – rašė A.Rivina.
Susiję straipsniai
Pernai gruodį kitas tyrimas atskleidė, kad smurto artimoje aplinkoje aukomis tapusios moterys dažnai priverstos mokėti baudas, kurias teismas skiria jų skriaudėjams.
Aktyvistų, kovojančių su smurtu namuose, skaičiavimais, daugiau nei 16 mln. moterų kasmet Rusijoje tampa aukomis, tačiau tik dešimtadalis jų kreipiasi į policiją.
Pagal naują sistemą moterys nėra saugomos policijos, jeigu kreipiasi dėl smurto, ir neturi teisės teikti apeliacijos, jeigu policija netinkamai nagrinėja jų ieškinius.
Pasak Tomske socialine darbuotoja dirbančios Tatjanos Dmitrijevos, skundų tirti policija paprasčiausiai nenori.
„Viena moteris man neseniai prisipažino, kad dėl smurto į komisariatą ėjo net keturis kartus, – pasakojo ji. – Visi jos prašymai buvo atmesti.“