Praėjusį mėnesį Geteborgo mieste kaukėtų jaunuolių gauja padeginėjo automobilius, akmenimis apmėtė policiją.
Per kelias valandas buvo visiškai suniokota daugiau nei 80 automobilių.
Šis incidentas paskatino šalyje kalbas, kad valdžios institucijos yra nepajėgios suvaldyti gaujų smurto protrūkių. Didžioji dalis švedų dėl tokių atakų kaltina imigrantus.
Tai gali padėti iš neonacių judėjimo kilusiai Švedijos demokratų partijai tapti viena didžiausių parlamentinių grupių po sekmadienį įvyksiančių rinkimų.
Pakeitė savo įvaizdį
Ilgus metus ši partija nebuvo ryški liberalios valstybės dalis, tačiau jie pasikeitė. Sunkius aulinius batus ir odines striukes pakeitė kostiumai.
Partija atsisakė kai kurių pernelyg rasistinių elementų ir pradėjo skleisti žinią, aktualią visiems žmonėms, – imigracija pakeis Švediją.
Švedijos demokratų lyderis Jimmie Akessonas augančią musulmonių bendruomenę pavadino „didžiausia užsienio grėsme nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
Šios rinkimų kampanijos metu jis imigraciją, nusikaltimų skaičių susiejo ir su smunkančiu švedų gerovės lygiu.
„Gana žiūrėti į degančias mašinas.
Socioekonominė skirtis Švedijoje nesumažėjo, bet tik dar labiau padidėjo, – rinkėjams teigė 39 metų J.Akessonas. – Dar niekuomet Švedija nebuvo labiau susiskaldžiusi.“
Milžiniški migrantų srautai
Švedija, didžiausia iš Skandinavijos šalių, ilgus metus po savo stogu priglausdavo migrantus, o švedai humanitarines vertybes laikė savo identiteto dalimi.
Vien 2015 metais 10 mln. gyventojų turinti šalis priėmė 163 tūkst. migrantų.
Nuo krizės pradžios į Švediją jau atvyko per 400 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Vėliau Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas suprato, kad tokių srautų vyriausybė nesugebės suvaldyti.
Buvo sugriežtinta sienų kontrolė, tačiau švedai pradėjo jaustis nesaugiai.
Išaugo prievartavimų, padegtų mašinų, gaujų išpuolių skaičius.
Kai kurie švedai tvirtina, kad šalis pradėjo prarasti savo kultūrinį palikimą.
„Daugumai gyventojų jau atsibodo imigracija, nes paprasčiausiai apsigyveno pernelyg daug žmonių. Tačiau tu to juk nesakai viešai, nes nežinai, kas gali klausytis“, – tikino 72 metų Marianne Fröberg.
Prarado turėtą palaikymą
Švedijos demokratų partiją šiuo metu palaiko apie 20 procentų rinkėjų.
Pagal kai kurias apklausas jų skaičius siekia ir 25 procentus.
Po sekmadienio rinkimų jie lengvai gali tapti antra pagal iškovotų vietų skaičių partija parlamente. Bet kai kurie ekspertai įspėja, kad nuo 1917-ųjų šalį valdantys socialdemokratai šį kartą gali būti nukarūnuoti.
Ankstesnių rinkimų metu socialdemokratai visada surinkdavo apie 40 procentų balsų, tačiau šį kartą apklausos jiems žada tik 25 procentų palaikymą.
Tiesa, tikimybė, kad Švedijos demokratų partija laimės rinkimus ar sudarys valdančiąją daugumą, yra maža.
Kitos Švedijos partijos į J.Akessono partiją žiūri su atsargumu ir stengsis bet kokiu atveju išvengti jų dalyvavimo formuojant vyriausybę.
Tačiau vieną dalyką J.Akessonas laimėjo dar prieš rinkimus. Rinkimų kampanijoje visi kalba apie imigraciją.
Visos partijos bando įrodyti, kad turi griežtų pasiūlymų spręsti šį klausimą.
Vieni kalba apie griežtesnę sienų kontrolę, kiti apie nelegalių migrantų deportavimą. Po išpuolių Geteborge premjeras S.Löfvenas svarstė į migrantų gyvenvietes siųsti patruliuoti kariuomenės pajėgas.
Prie balsadėžių Švedijoje ateina didelė gyventojų dalis. 2014 metais rinkimų aktyvumas siekė 85,8 proc.
Tačiau ketvirtadalis iš 7,5 mln. balso teisę turinčių žmonių dar nėra apsisprendę, už ką balsuos.
Tad kas laimės rinkimus ir sudarys koaliciją, išlieka neaišku.
