„Chaosas“, – tokia Švedijos dienraščio „Expressen“ antraštė pasitiko skaitytojus kitą dieną po parlamento rinkimų.
Švedijos parlamento rinkimuose nei kairiajam sparnui, nei centro dešiniųjų politiniam blokui nepavyko užsitikrinti daugumos, o visas kortas dar labiau sumaišė kraštutinės dešinės Švedijos demokratų partija, gavusi 18 proc. balsų – 5 procentiniais punktais daugiau negu prieš ketverius metus.
Suskaičiavus beveik visus balsus, valdančiųjų centro kairės blokas iškopė tiktai per plauką aukščiau nei centro dešinės opozicinis Aljansas.
Kiekvienas surinko apie 40 proc. balsų, o galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti šios savaitės pabaigoje, kai bus suskaičiuota, kaip balsavo švedai užsienyje.
Vis dėlto akivaizdu, kad jokia partija neužsitikrins 175 vietų daugumos 349 vietų Riksdage.
Premjeras Stefanas Löfvenas prabilo apie politinių blokų mirtį ir pasiūlė opozicijai pradėti derybas dėl bendradarbiavimo.
Premjero vadovaujama Socialdemokratų partija šįkart surinko 28,4 proc. rinkėjų balsų, tačiau pasirodė prasčiausiai per pastarąjį dešimtmetį.
Susiję straipsniai
Pats S.Löfvenas planuoja išlikti premjero poste.
Kaip jis sudarys vyriausybę ir su kuo turės derėtis, lieka neaišku. Greičiausiai bus siūloma vienai iš opozicinių jėgų prisijungti prie premjero bloko.
Nemenką kąsnį atsikandę Švedijos demokratai kaip įmanydami sieks daryti įtaką visiems politiniams procesams, tačiau ir socialdemokratai, ir centro dešinės blokas atsisako svarstyti šios partijos kandidatūrą į koalicijos partneres.
„Aš neatmesiu jokios alternatyvos dabar egzistuojančiai vyriausybės sudėčiai. Bet tikrai atsisakysiu bet kokio tiesioginio ar netiesioginio bendradarbiavimo su Švedijos demokratais, – vakar rėžė buvęs socialdemokaratų vidaus reikalų ministras Andersas Ygemanas. – Aš manau, kad daugiausia balsų surinkusi Švedijos partija turėtų formuoti vyriausybę, nes taip šalyje buvo per visą mūsų istoriją, tačiau tai gali trukti savaites, net mėnesius.“
S.Löfvenas savo rėmėjams sekmadienį kalbėjo, kad „situaciją po rinkimų turi išspręsti atsakingą požiūrį turinčios partijos, o ne tokia, kuri turi nacistinių šaknų ir siūlo tiktai neapykantą“.
„Mes turime moralinę atsakomybę švedams – nėra laiko gedėti, turime susitvarkyti“ – sakė S.Löfvenas.
Nors Švedijos demokratai žada daryti spaudimą dėl migracijos bei socialinės politikos, jų didžiausi lūkesčiai neišsipildė.
„Švedijos demokratams nepavyko taip sužibėti, kaip dauguma jų svajojo. Trio – Nuosaikiųjų partija, krikščionys demokratai ir Švedijos demokratai – būtų stengęsi suformuoti savo vyriausybę, bet dabar negalės, nes nesurinko pakankamai balsų“, – teigė Švedijos politologas Nicholas Aylottas.
Švedijos demokratų lyderis Jimmie Akessonas buvo įsitikinęs, kad už jį balsuos 1 iš 4 švedų, nes „dauguma pavargo nuo plačiai atvertų durų pabėgėliams“. Už jo partiją balsavo kas šeštas rinkėjas, o rinkimuose dalyvavo 84,4 proc. rinkėjų.