„Mes, katalikai, į Bažnyčią žiūrime kaip į motiną, o į motiną nespjaudoma, todėl nenorime, kad kunigus dergiantis filmas būtų rodomas savivaldybės finansuojamame kino teatre“, – taip Luko miesto tarybos narys Wojciechas Kwiatkowskis paaiškino filmo uždraudimą.
Seimūnė Ana Sobecka bei įtakingas kunigas Tadeuszas Isakowiczius-Zaleskis paragino vyriausybę uždrausti filmo rodymą ir apkaltino kultūros ministrą Piotrą Glinskį finansavus „Kunigų“ kūrimą.
Ministras skubiai išplatino pasiaiškinimą, jog filmui neskyrė nė cento, o lėšų jam esą davė ankstesnė Kino instituto valdžia.
Religingumu garsėjančioje Lenkijoje raginimai boikotuoti Bažnyčią kritikuojančius filmus, spektaklius, parodas ar roko grupes nieko nestebina.
Prieš dvi savaites vykusiame kasmečiame Lenkijos kino filmų festivalyje Gdynėje žiūrovai „Kunigams“ audringai plojo net 11 minučių. Filmui atiteko žurnalistų bei kino mėgėjų draugijos apdovanojimai.
Kad Gdynės valstybinis radijas atsisakė „Kunigams“ skirti prizą už ilgiausius plojimus, tapo ženklu, jog valdantiesiems filmas nepatiko.
Po kelių dienų valstybinė televizija TVP filmą išpeikė už neteisingą Bažnyčios ataką.
„Tai nevykusi provokacija, neverta jokio prizo“, – aiškino TVP vadovas Jacekas Kurskis.
O dešiniuosius palaikanti žiniasklaida pareiškė, jog filmą įkvėpė opozicija ir priešiškos Lenkijai šalys.
Mat paaiškėjo, jog „Kunigų“ scenarijų sukūrė vienos privačios katalikiškos Krokuvos mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Valdžia paragino šį kenkėją Bažnyčiai atleisti iš darbo.
Tiesa, mokyklos vadovybė skubiai atsiribojo nuo filmo ir patikino, jog toliau tvirtai auklėtiniams diegs katalikiškas vertybes.
Kad užvirę ginčai ėmė rimtai skaldyti tautą, paliudijo ir dviejų kunigų apsižodžiavimas internete. Jėzuitui Dariuszui Kowalczykui negailestingai sukritikavus filmą jo ginti stojo kunigas Wojciechas Lemanskis. Jis paragino reaguoti į blogį Bažnyčioje, o jėzuitui parašė: „Užsičiaupk, davatka.“
Žurnalas „Newsweek“ pareiškė, jog filmo jokiu būdu negalima vadinti nukreiptu prieš Lenkiją ar Bažnyčią.
Režisierius esą nepiktnaudžiavo nei erotinėmis, nei išgėrimų, nei žiauriomis scenomis, bet parodė Bažnyčios gyvenimą kunigų akimis.
Filme pasakojama keturių kunigų gyvenimo istorija. Vienas jų turi silpnybę alkoholiui ir moterims, kitas trokšta bet kokia kaina padaryti karjerą ir išvykti dirbti į Vatikaną, trečias maudosi turtuose, nes valdo vyskupijos finansus, o ketvirtas, arkivyskupas, įsakinėja politikams ir bičiuliaujasi su mafiozais.
Dažniausiai dvasininkai filme kalba apie pinigus, vaizduojami kaip korumpuoti, vien nauda susirūpinę žmonės.
Pinigai ir malonumai esą suvienija dvasininkus, nepaklusnūs tremiami į gilią provinciją ar šalinami iš luomo, o lojalius Bažnyčia gina netgi paaiškėjus, kad jie išnaudoja vaikus.
Kritikai teigia, jog filmas yra savotiškas priekaištas vietos Bažnyčiai, kad tiek metų slėpė ir delsė pradėti kovą su kunigų pedofilija.
„Gazeta Wyborcza“ teigimu, filme atskleidžiama, jog Vatikano mėgstamą posakį „Bažnyčia yra šventa, tačiau jos tarnai yra nuodėmingi“ Lenkijoje reikia perkurti: „Bažnyčia yra patologiška institucija, bet dalis kunigų net joje išlaiko šventumą.“
