Daugiau nei 90 proc. makedonų sekmadienį nubalsavo už tai, kad šalis būtų pervadinta į „Šiaurės Makedoniją“ ir taip būtų užbaigtas kelis dešimtmečius trunkantis ginčas su Atėnais, tačiau plebiscitą aptemdė žemas rinkėjų aktyvumas.
Ministro pirmininko Zorano Zaevo vyriausybė po referendumo dar garsiau pradėjo kalbėti apie prisijungimą prie ES ir NATO, bet sulaukė nemažai kritikos, kurios nepagailėjo ir G. Ivanovas.
„Faktas yra tas, kad referendumas neįvyko“, – per vizitą į Prahą pareiškė G. Ivanovas ir apkaltino ES taikant dvigubus standartus.
Anot jo, blokas jau turi dvišalių ginčų neišsprendusių valstybių narių, tokių kaip Slovėnija ir Kroatija.
„Visoms joms buvo leista prisijungti prie ES, o Makedonijai net nebuvo leista pradėti derybas dėl įstojimo, – po susitikimo su Čekijos prezidentu Milošu Zemanu sakė G. Ivanovas. – ES visą šį laiką elgėsi nesąžiningai Makedonijos atžvilgiu.“
Graikija teigia, kad Makedonijos pavadinimas priklauso tik jos šiaurinei Makedonijos provincijai, ir kaltina Balkanų kaimynę turint teritorinių ambicijų.
Z. Zaevas ir jo kolega graikų premjeras Aleksis Cipras, ieškodami ginčo sprendinio, birželį pasiekė abiem vyriausybėms priimtiną pavadinimo variantą – Šiaurės Makedonija.
Mainais Atėnai sutiko nebeblokuoti Makedonijos ilgalaikio siekio prisijungti prie NATO ir ES.
Tuo tarpu G. Ivanovas pareiškė, kad Z. Zaevas sudarė tokį susitarimą be jo žinios.
„Stojimu į ES ir NATO negalima pateisinti blogo sandorio tarp Makedonijos ir Graikijos“, – teigė G. Ivanovas.
„Negalima sudaryti sandorio, dėl kurio sprendžiama referendume, neturint nacionalinio konsensuso“, – pridūrė jis.
Makedonijos vyriausybė žada per savaitę užsitikrinti parlamentarų paramą šalies pavadinimo keitimui. Jei ši iniciatyva žlugs, šalies gali laukti pirmalaikiai rinkimai.
