Ekspertai įspėja: įtampai neatslūgstant Rusijoje gali kilti naujas etninis konfliktas

Įtampa Rusijai priklausančioje Ingušijos Respublikoje neatslūgsta jau dvi savaites. Gyventojai protestuoja prieš valdžios sprendimą, kuriuo ji sutiko Čečėnijai atiduoti istorinių ingušų žemių dalį.

Jau dvi savaites ingušai protestuoja prieš valdžios sprendimą atiduoti Čečėnijai dalį respublikos žemės.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Jau dvi savaites ingušai protestuoja prieš valdžios sprendimą atiduoti Čečėnijai dalį respublikos žemės.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„The Moscow Times“, „Lietuvos rytas“

2018-10-19 06:36

Ingušas Zakris Mamilovas teigia, kad dar niekada nebuvo taip nusivylęs Maskvos požiūriu į savo gimtinę.

„Tai mane nuliūdino iki sielos gelmių. Ingušija yra Rusijos dalis, bet tokiu sunkiu metu Kremlius ir žiniasklaidos priemonės mus ignoruoja“, – kalbėjo Z.Mamilovas.

Vyras kalba apie spalio 4-ąją įvykusį Ingušijos valdžios sprendimą apsikeisti žemėmis su kaimynine Čečėnijos Respublika. Tai išprovokavo jau dvi savaites Ingušijos sostinėje Magase besitęsiančius protestus, kurių metu į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių.

Gyventojai tvirtina, kad toks valdžios sprendimas turėtų būti panaikintas, nes buvo įvykdytas nedemokratiniu būdu. Ingušai teigia, kad su jais niekas nesikonsultavo.

Be to, mažiausia Rusijos respublika prarado 26 kartus daugiau žemės, nei gavo iš Čečėnijos.

Pirmąkart protestuotojus išvaikė į orą pradėję šaudyti saugumo pareigūnai, tačiau demonstracijos vyko toliau.

Ekspertai tvirtina, kad tokios situacijos Rusijoje valdant Vladimirui Putinui dar nebuvo, o regione gali kilti naujas konfliktas.

Į teritorinius klausimus ingušai jautriai reaguoja jau ilgą laiką. 1944-aisiais Josifas Stalinas panaikino Ingušijos Respubliką, o jos gyventojus ištrėmė į Vidurinę Aziją.

Atkūrus respubliką po 13 metų, ji jau buvo 20 procentų mažesnė. Tad šįkart įvykęs žemių apsikeitimas tik dar labiau įaudrino ingušus.

Protestuotojai tvirtina, kad jiems jų žemė yra šventa, o dabar Čečėnijai buvo atiduoti kaimai, kuriuose buvo statomi šios respublikos pamatai.

Prie protestuojančių gyventojų prisidėjo ir vietinės saugumo pajėgos. Jos neleido į regioną atvykusioms federalinėms saugumo pajėgoms išvaikyti protestuotojų.

„Šie protestai yra precedento neturintis įvykis. Žmonės, esantys saugumo struktūrose ir turintys ryšių su elitu, palaiko protestuotojus. Taip šalyje valdant V.Putinui dar nėra buvę“, – tikino konfliktų analizės ir prevencijos tyrimų centro direktorė Jekaterina Sokirianskaja.

Kad prezidentas dar neliepė panaudoti jėgos prieš protestuotojus, nustebino.

„Tikėjomės, kad būsime prispausti prie žemės ir surakinti jau pirmą naktį“, – pasakojo Azmatas Arčakovas.

Tačiau situacija regione kaista. J.Sokirianskaja tvirtina, kad regione gali kilti dar vienas etninis konfliktas.

Dauguma čečėnų mano, kad protestai nukreipti prieš juos.

Internete skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose smerkiamas Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

Jis pats viešai teigė, kad jo respublika yra pasirengusi kovai, tačiau ingušai taip lengvai šį kartą pasiduoti neketina. Ypač po to, kai į regioną atvykę Maskvos atstovai pareiškė, kad sutartis jau yra įsigaliojusi ir jos atšaukti neįmanoma.

„Žemėlapyje mes atrodome lyg kaulas. Mes neleisime vilkams savęs ėsti ir apsiginsime. Valdžia peržengė raudonąją liniją ir vienintelis kelias atgal yra visiškas tos sutarties panaikinimas“, – kalbėjo vienas protesto organizatorių Barachas Čemurzijevas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.