Per šiuos rinkimus bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 senatorių. Be to, per šiuos rinkimus spręsis, kas taps 36 valstijų gubernatoriais.
Antradienį bus balsuojama visoje šalyje, bet balsavimo laiką kiekviena valstija nustato savarankiškai. Pavyzdžiui, sostinėje Vašingtone registruoti rinkėjai galės atiduoti savo balsus nuo 7 val. vietos (14 val. Lietuvos) iki 20 val. (trečiadienio 3 val. Lietuvos) laiku. Tuo metu Niujorko valstijoje balsavimas vyks nuo 6 iki 21 val. (13–4 val.), Arkanzase – nuo 7 val. 30 min. (15 val. 30 min.) iki 19 val. 30 min. (3 val. 30 min.).
Be to, apie 27,7 mln. amerikiečių jau balsavo iš anksto. Apžvalgininkų nuomone, gana didelis iš anksto balsavusių žmonių skaičius galbūt rodo, kad šiemet piliečiai Kongreso rinkimams skiria daugiau dėmesio.
Šis balsavimas vadinamas kadencijos vidurio rinkimais, nes jis vyksta įpusėjus prezidento kadencijai.
Esama požymių, kad demokratų šalininkų „mėlynoji banga“ gali padėti šiai partijai perimti kontrolę bent jau vienuose Kongreso rūmuose. Tačiau praėjus dvejiems metams po rinkimų, per kuriuos visuomenės apklausos ir ekspertų prognozės pasirodė esančios toli nuo tikrovės, dabar niekas nėra užtikrinta, likus kelioms valandoms iki pirmojo visos šalies masto balsavimo per D. Trumpo kadenciją.
„Nemanau, kad šioje šalyje yra bent vienas demokratas, giliai širdyje nejaučiantis šiokio tokio nerimo, išlikusio dar nuo 2016 metų“, kai šalyje vyko prezidento rinkimai, sakė Stephanie Schriock, vadovaujanti organizacijai „EMILY's List“, per šią kampaniją išleidusiai beveik 60 mln. dolerių (52,8 mln. eurų) demokratų kandidatėms paremti.
„Viskas yra svarbu ir viskas pakibę ant plauko“, – pripažino S. Schriock.
Nors pats D. Trumpas nėra įrašytas į jokius balsalapius, jis pirmadienį pripažino, kad 2018 metų kadencijos vidurio rinkimai yra referendumas dėl jo prezidentavimo.
„Tam tikra prasme esu balsalapyje, – per jo perrinkimo kampanijos organizuotą renginį savo šalininkams vaizdo ryšiu sakė D. Trumpas. – Spauda tai išties laiko referendumu dėl manęs ir mūsų judėjimo.“
Prezidentas taip pat pripažino, kad jeigu laimės demokratai, jie stengsis anuliuoti viską, ką jis stengėsi pasiekti. „Visa tai yra trapu“, – sakė jis.
Šiuo metu Atstovų rūmuose daugumą turi respublikonai – jie kontroliuoja 240 vietų iš 435. Kad demokratai įgytų daugumą, jie turi išsaugoti dabartines 194 vietas ir gauti dar 24.
Abiejų partijų strategai pripažįsta, kad demokratų valdžios perėmimas Atstovų Rūmuose yra tikėtinas. Tokiu atveju ši partija ateinančius dvejus metus galėtų žlugdyti D. Trumpo teisėkūros iniciatyvas. Ko gera, dar svarbiau, kad jie įgytų galią reikalauti, kad prezidentas duotų parodymus atliekant tyrimus dėl daugelio prieštaringai vertinamų jo asmeninių ir profesinių pasirinkimų.
Antradienis taip pat taps išbandymu nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią pakitusiam politiniam klimatui, pasižyminčiam didėjančiu susiskaldymu tarp rinkėjų rasės, lyties ir ypač švietimo klausimais.
D. Trumpo respublikonų stovyklos branduolys vis aiškiau gali būti apibūdinamas kaip vyresnis baltųjų, daugiausiai vyrų ir aukštojo išsilavinimo neturinčių žmonių kontingentas. Tuo metu demokratai labiau kliaujasi moterimis, spalvotaisiais, jaunimu ir koledžų absolventais.
Jeigu šis politinis persiskirstymas bus įtvirtintas, jis gali lemti JAV politiką porą artimiausių dešimtmečių.
Vos prieš penkerius metus Respublikonų nacionalinis komitetas (RNC) savo ataskaitoje paskelbė, kad „Senosios didžiosios partijos“ išlikimas priklauso nuo jos gebėjimo pritraukti daugiau mažumų ir moterų balsų. Šie rinkėjai vis labiau gręžėsi nuo D. Trumpo Respublikonų partijos, atgrasyti jo chaotiško vadovavimo ir ksenofobinės retorikos. Kita vertus, šis neįprastas prezidentas atrodo patrauklus rinkėjams darbininkams.
Ari Fleischeris (Aris Fleišeris), vienas iš RNC ataskaitos autorių, pripažino, kad respublikonų lyderiai niekada neplanavo užsitikrinti didesnę baltaodžių darbininkų vyrų paramą.
„Tai reiškia, kad šiuo metu yra perrašomas apibrėžimas, ką reiškia būti respublikonu, – sakė A. Fleischeris. – Plunksnakotis – Donaldo Trumpo rankoje, o jo rašysena niekada nebuvo itin gera.“
Sekmadienį televizijos „NBC News“ ir dienraščio „The Wall Street Journal“ paskelbti šalies masto apklausos rezultatai atskleidžia šių demografinių poslinkių mastą.
Demokratai palankiausiai vertinami afroamerikiečių (84 proc. prieš 8 proc.), iš Lotynų Amerikos kilusių rinkėjų (57 proc. prieš 29 proc.), 18–34 metų amžiaus rinkėjų (57 proc. prieš 34 proc.), moterų (55 proc. ir 37 proc.) ir nepriklausomų rinkėjų (35 proc. prieš 23 procentus).
Tarp baltųjų aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų demokratų šalininkių 28 procentiniais punktais daugiau palaikančių respublikonus: 61 proc. prieš 33 procentus.
Kita vertus, respublikonams aiškiai palankesnės grupės yra 50–64 metų amžiaus rinkėjai (52 proc. prieš 43 proc.), vyrai (50 proc. prieš 43 proc.) ir baltieji (50 proc. prieš 44 procentus. Tarp koledžo diplomo neturinčių baltųjų vyrų respublikonų šalininkų esama 65 proc., o jų oponentus remia 30 proc. šios grupės respondentų.
Demokratai tikisi, kad šiemet į Kongresą bus išrinktas rekordinis skaičius moterų. Jie taip pat tikisi patekti į istoriją su virtine LGBT kandidatų ir musulmonų.
Paskutiniosiomis kampanijos dienomis buvęs prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) stengėsi pabrėžti šiuos skirtumus, kad motyvuotų rinkėjus visoje šalyje.
„Vieni rinkimai neeliminuos rasizmo, seksizmo ar homofobijos, – B. Obama sakė per vieną mitingą Floridoje. – Tai nenutiks per vienus rinkimus. Tačiau tai bus pradžia..“
D. Trumpas savo paskutiniuose argumentuose pabrėžė visiškai ką kita: jis reiškė pasipiktinimą imigrantais iš Lotynų Amerikos, per Meksiką plūstančiais prieš JAV sienos su viltimi gauti prieglobstį.
Į Jungtines Valstijas keliaujant migrantų karavanams, D. Trumpas pasiuntė prie sienos budėti daugiau kaip 5 000 karių. Prezidentas taip pat perspėjo, kad kariai panaudotų mirtiną jėgą prieš akmenis svaidančius migrantus, nors vėliau šio pareiškimo išsižadėjo.
Kaip bebūtų, jo ksenofobinė retorika neturi jokių atitikmenų tarp naujausių laikų Amerikos prezidentų.
„Spygliuotos vielos, jeigu jos tinkamai naudojamos, gali būti gražus vaizdas“, – D. Trumpas sakė rinkėjams Montanoje.
Įtempta politinė atmosfera kai kur gali lemti rekordiškai aukštą rinkėjų aktyvumą. Vis dėlto rinkimų išvakarės visiškai nebuvo aišku, kuri stovykla bus aktyvesnė.
Kaip rodo naujausios apklausos, kova tarp respublikonų ir demokratų dėl vietų Atstovų Rūmuose bus įnirtingiausia Floridoje, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Virdžinijoje.
Šimto vietų Senate respublikonai šiuo metu turi 52 vietų daugumą. Apklausos rodo, kad ši partija išlaikys daugumą Kongreso aukštuosiuose rūmuose. JAV sociologai atkreipia dėmesį, kad šiemet bus varžomasi dėl 35 vietų, kurių dauguma priklauso demokratams, o ne respublikonams. Dėl to yra didelė tikimybė, kad demokratai Senate ne tik negaus daugumos, bet ir neteks dalies iš dabar kontroliuojamų vietų.
Tuo atveju, jeigu demokratai išsaugotų visas savo turimas vietas aukštuosiuose rūmuose, jiems dar reikėtų laimėti trijose valstijose – Arizonoje, Tenesyje ir Nevadoje – kad užsitikrintų daugumą.
Buvęs Niujorko meras milijardierius Michaelas Bloombergas, šiemet asmeniškai investavęs 110 mln. dolerių (apie 96,7 mln. eurų), kad padėtų demokratams – daugiausiai kovai dėl vietų Atstovų Rūmuose – tikslines auditorijas daugiausiai rinkosi remdamasis rinkėjų išsilavinimo lygiu, sakė jo svarbus patarėjas Howardas Wolfsonas.
„Atrodo, kad per šį (rinkimų) ciklą tarp gerai išsilavinusių rinkėjų buvo neproporcingai neigiama reakcija Trumpo atžvilgiu“, – pažymėjo jis.
Dėl šios priežasties M. Bloombergo komanda daugiau lėšų nukreipė paprastai mažiau dėmesio sulaukiančioms „priemiesčių valstijoms“, tokioms kaip Džordžija, Vašingtonas ir Oklahoma, nes statistika rodo, kad jų rinkėjai pasižymi geresniu išsilavinimu.
D. Trumpas pasiruošęs skelbti pergalę, jeigu jo partija išsaugos daugumą Senate, bet mažiausiai viena įtakingas jo sąjungininkė baiminasi, kad netekti kontrolės bent vienuose Kongreso rūmuose respublikonams gali būti pragaištinga.
„Jeigu jie (demokratai) susigrąžins Atstovų Rūmus, jis (D. Trumpas) faktiškai taps neįgalus prezidentas, ir jis nebūtų perrinktas“, – sakė respublikonų konservatyviojo Arbatėlės sparno aktyvistė Amy Kremer, vadovaujanti grupei „Women for Trump“ („Moterys už Trumpą“).
„Jie padarys bet ką ir viską, ką gali, kad surengtų jam apkaltą“, – pridūrė ji.
Iš tikrųjų įtakingos demokratų grupės jau dabar spaudžia, kad D. Trumpui būtų surengta apkalta, nors partijos lyderiai dar nėra pasiruošę žengti taip toli.
Liberalių pažiūrų aktyvistas Tomas Steyeris per kadencijos vidurio rinkimų kampaniją išleido apie 120 mln. dolerių (apie 105,5 mln. eurų). Didžioji dalis šių pinigų buvo skirta siekiant suaktyvinti jaunuosius rinkėjus, bet milijardierius taip pat organizavo šalies masto politinės reklamos kampaniją už apkaltą D. Trumpui.
T. Steyeris tvirtino, kad dauguma demokratų tam pritartų.
„Nesama kokie nors Demokratų partijos paribio elementai. Mes esame Demokratų partija“, – pabrėžė jis.
Prognozuojama, kad iki rinkimų dienos abi stovyklos bus išleidusios daugiau kaip 5 mlrd. dolerių (4,4 mlrd. eurų), skelbia grupės „Center for Responsive Politics“. Ši suma yra rekordiškai didelė kadencijos vidurio rinkimų kampanijai, o didžioji jos dalis buvo nukreipta kairiosios stovyklos aktyvumui skatinti.
