Sekmadienį Rusijos laivai perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus, apkaltinusi juos nelegaliai įplaukus į Rusijos vandenis prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų.
Ukrainiečių kariuomenė paskelbė aukšto lygio parengtį, o šalies parlamentas ruošiasi balsuoti dėl P.Porošenkos prašymo įvesti 30 dienų karo padėtį. Anksčiau pirmadienį šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba buvo pasiūliusi skelbti 60 dienų karo padėtį, bet prezidentas pasiūlė šį laikotarpį sutrumpinti perpus, kad nebūtų sutrikdyta ateinančiais metais kovo pabaigoje turinčių vykti valstybės vadovo rinkimų kampanijos pradžia.
Šis incidentas reikšmingai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sekmadienį rengia neeilinį posėdį. NATO taip pat šaukia pasitarimą dėl šio incidento.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją panaudojus jėgą be pateisinamos priežasties, o Kijevas ragina savo partneres sugriežtinti esamas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir vaidmens rusenančiame Rytų Ukrainos konflikte tarp vyriausybės ir prorusiškų separatistų.
„Tai yra iš anksto suplanuota Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą“, – Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas sakė žurnalistams Kijeve.
„Reikalausime (JT Saugumo Taryboje), kad nedelsiant būtų paleisti mūsų jūrininkai ir laivai“, – pridūrė jis.
Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, šiuo metu vyksta derybos su ES ir kitomis šalimis dėl sankcijų Rusijai išplėtimo.
Tuo tarpu Maskva atsakomybę už incidentą Kerčėje priskyrė Kijevui.
„Rusijos pusė veikė griežtai laikydamasi savo ir tarptautinių įstatymų“, – per kasdienę spaudos konferenciją pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Dėl šio incidento Rusija taip pat įteikė protesto notą Ukrainos laikinajam reikalų patikėtiniui Maskvoje Ruslanui Nimčynskiui.
Pavojingi veiksmai
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina sąmoningai ruošė provokaciją ir ėmėsi „pavojingų veiksmų“, sukėlusių pavojų šalimais buvusiems laivams.
Incidentas įvyko, kai Ukrainos karinio jūrų laivyno du mažieji šarvuotieji kateriai bei vienas vilkikas plaukė iš Odesos į Mariupolio uostą per Kerčės sąsiaurį, jungiantį Juodąją ir Azovo jūras, kuriuo bendrai naudojasi Rusija ir Ukraina.
Ukraina pareiškė, kad Rusijos pasienio apsaugos laivas taranavo ukrainiečių vilkiką, apšaudė laivus ir neleido jiems pajudėti. Rusų tanklaivis blokavo Kerčės sąsiaurį, o virš rajono skraidė Rusijos kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai.
Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba (FST), atsakinga už pasienio pajėgas, patvirtino, kad prieš ukrainiečių laivus buvo panaudoti šaunamieji ginklai ir kad laivai buvo perimti. Tačiau FST teigimu, ukrainiečių laivai „pažeidė Rusijos valstybės sieną“.
Ukraina skelbia, jog per šį incidentą nukentėjo šeši jos kariai, du iš jų – sunkiai. Tuo metu FST pranešė, kad tik trys kariai patyrė gyvybei pavojaus nekeliančių sužeidimų ir kad jiems buvo suteikta medicininė pagalba.
Rusijos naujienų agentūros, cituodamos Krymo uosto pareigūnus, pranešė, kad pirmadienio rytą laivų eismas sąsiauryje buvo atnaujintas.
Ši konfrontacija yra pavojingas įvykis seniai besitęsiančiame Ukrainos, Maskvos ir jos remiamų sukilėlių konflikte rytinėje Ukrainoje, per kurį žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga jau anksčiau įvedė sankcijas Rusijai dėl jos dalyvavimo šiame konflikte. Pirmadienį Europos sostinės vėl išreiškė savo paramą Kijevui.
„Smerkiu Rusijos jėgos panaudojimą Azovo jūroje. Rusijos valdžia privalo grąžinti ukrainiečių jūrininkus ir laivus, taip pat susilaikyti nuo tolesnių provokacijų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Įtampa Kerčės sąsiauryje
Prancūzija taip pat paragino Rusiją paleisti ukrainiečių jūrininkus ir laivus. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „neatrodo, jog kažkas gali pateisinti (Rusijos) jėgos panaudojimą“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Masas sakė, kad Rusijos vykdoma Azovo jūros „blokada“ yra „nepriimtina“.
Kerčės sąsiauryje pastaruoju metu auga įtampa, ypač Rusija pastačius naująjį tiltą, jungiantį jos žemyninę teritoriją su 2014 metais aneksuotu Krymu.
Kijevas kaltina Maskvą neleidžiant Ukrainos laivams plaukti per šį sąsiaurį, kuris yra vienintelis vandens kelias, jungiantis Azovo jūrą su Juodąja jūra.
Pastaraisiais mėnesiais abi šalys dislokavo daugiau karinio jūrų laivyno ir pasienio apsaugos laivų šiame rajone.
„Šis incidentas žymi reikšmingą Rusijos ir Ukrainos konflikto eskalaciją“, – sako Londone įsikūrusi politinių konsultacijų bendrovė „Eurasia Group“.
„Vakarų vyriausybės dėl šio incidento palaikys Ukrainą prieš Rusiją..., todėl veikiausiai bus imtasi naujų sankcijų prieš Rusiją“, – nurodoma pranešime.
Tuo metu Ukrainos vadovas Petro Porošenka vėlų vakarą surengė pasitarimą su kariuomenės vadais dėl karo padėties šalyje įvedimo, „siekiant užtikrinti piliečių saugumą“.
Pasak „Eurasia Group“, karo padėties įvedimas gali sukelti didelių pasekmių šalyje, ypač artėjant kovą numatytiems prezidento rinkimams ir smukus P.Porošenkos populiarumo reitingui.
„Porošenka nesiėmė tokių veiksmų net per patį konflikto piką 2014 ir 2015 metais. Tai kelia susirūpinimą, kad ... gali būti atidėti prezidento rinkimai“, – nurodė bendrovė.
Vis dėlto naujausias prezidento pasiūlymas sutrumpinti karo padėties laikotarpį šio sutrikdymo gali padėti išvengti.
Keliuose Ukrainos miestuose susirinkę protestuotojai pasmerkė Rusijos veiksmus. Kijeve keli šimtai dešiniųjų radikalų aktyvistų surengė eiseną į parlamentą.
