Pasak vyriausybinės specialiųjų tyrimų institucijos, nuo 2017 metų rugpjūčio iki 2018-ųjų liepos miškų naikinimas išaugo beveik 14 proc. – buvo iškirsta 7,9 tūkst, kvadratinių kilometrų miškų.
„Vos per vienerius metus išnyko maždaug vienam milijonui futbolo aikščių prilygstantis miškų plotas“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė „Greenpeace“ skyriaus Brazilijoje viešosios politikos koordinatorius Marcio Astrini.
„Kiekvienais metais girdime, kad miškai nusikalstamai naikinami“, – pridūrė jis.
M. Astrinis įspėjo, kad padėtis gali dar labiau pablogėti, jeigu išrinktasis prezidentas Jairas Bolsonaro įgyvendins savo planus sušvelninti aplinkos apsaugos taisykles.
Kelia susirūpinimą ir išrinktojo prezidento sprendimas žemės ūkio ministre paskirti Terezą Cristiną, nes ji vadovauja žemės ūkio lobistams Kongrese ir pasisako už intensyvesnį miškų kirtimą, kad daugiau žemės būtų skirta ganykloms ir žemės ūkiui.
Amazonės atogrąžų miškai sudaro daugiau nei pusę pasaulyje likusių atogrąžų miškų ir dengia 5,5 mln. kvadratinių kilometrų, iš jų apie 60 proc. yra Brazilijoje.
Tačiau šiems miškams kyla pavojus dėl neteisėto kirtimo, taip pat ūkininkavimo ir visų pirma sojų pupelių plantacijų bei galvijų ganyklų plėtros.
2004–2012 metais miškų naikinimo tempas Brazilijoje buvo sulėtėjęs, nes vyriausybė ir privatusis sektorius ėmėsi įvairių kontrolės priemonių.
Tačiau J. Bolsonaro yra pareiškęs, jog „nežais su saugomomis teritorijomis ir vietiniais ištekliais bei sumažins įgaliojimus tikrinti ir bausti už nusikaltimus aplinkai“, – pareiškė M. Astrinis.
„Jeigu jis visą tai padarys, jeigu jis sumažins įgaliojimus bausti už nusikaltimus, Amazonės miškų naikinimas gali tapti absoliučiai nevaldomu reiškiniu“, – pridūrė M. Astrinis.
