Karo padėtis Ukrainoje galios iki gruodžio 26-osios imtinai.
Nors iš pradžių buvo planuota ją skelbti visoje šalyje, nutarta, kad karo padėtis galios Vinycios, Luhansko, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono, Mykolajivo srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje.
Būtent šioms teritorijoms, pasak Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, gali kilti didžiausia grėsmė iš Rusijos pusės.
Ukrainos gyventojai iš pradžių sunerimo dėl to, ką karo padėties įvedimas gali reikšti jiems.
Juk pagal įstatymus tai – ir jų laisvės išvykti ar reikštis apribojimas.
Bet laikinai okupuotų teritorijų ministro pavaduotojas Georgijus Tuka patikino, kad paprasti Ukrainos gyventojai nepajus jokių nepatogumų dėl karo padėties įvedimo.
„Eiliniai gyventojai nepajus pokyčių. Esu įsitikinęs, jog jie net nepastebės, kad sričių teritorijose įvesta tokia padėtis. Sričių administracijos ruošiasi. Svarbiausia, kad bus ruošiamasi galimam Rusijos prasiskverbimui į Ukrainos teritoriją.
Kad tokiu atveju nekiltų panika, būtina atlikti parengiamuosius darbus. Bent jau sutvarkyti esamas slėptuves.
Apie kokius nors sulaikymus, komendanto valandą tikrai nėra kalbos – to nebus.
Donecko ir Luhansko sritys karo sąlygomis gyvena jau penktus metus, tačiau ten veikia kavinės, restoranai, kino teatrai. Apribojimų žmonės nejaučia“, – pasakojo G.Tuka.
Nors Maskva pareiškė, jog karo padėties Ukrainoje paskelbimas yra tiktai pastarosios vidaus reikalas, ji neatmetė galimybės, jog dėl to padidės įtampa konflikto jau apimtoje Rytų Ukrainoje.
Be to, esą Kijevo tikslai yra „nešvarūs“.
„Tai Ukrainos vidaus reikalas, tačiau, be abejo, prasidedant rinkimų kampanijai karo padėties įvedimas turi atitinkamą atspalvį. Jos įvedimas daugybėje sričių gali kelti ir konflikto Rytų Ukrainoje eskalacijos grėsmę“, – kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tačiau Ukrainos tarptautinių santykių apžvalgininkas Tarasas Semeniukas mano, kad karo padėties įvedimas jo šalyje ne tik nepaskatins Rusijos griebtis agresyvių veiksmų, o atvirkščiai – bent kuriam laikui Kremlių sulaikys nuo tokių planų.
Tiesa, jis neabejoja, kad anksčiau ar vėliau Maskva vis tiek norės atnaujinti „Novorosijos“ projektą ir sieks užimti kitas Ukrainos teritorijas.
Dėl Rusijos konflikto su Ukraina paūmėjimo Europos Sąjunga kitą mėnesį svarstys galimybę taikyti Maskvai naujas sankcijas.
Vakarų lyderiai smerkė Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pakrančių apsaugos laivai apšaudė ukrainiečių karinio laivyno laivus, o vėliau juos užėmė kartu su įgulomis – iš viso 23 jūreiviais.
Jungtinės Tautos ragino paleisti suimtuosius, tačiau keturiems iš jų jau skirtas 2 mėnesių areštas, o vienas suimtas mėnesiui.
