Antrajame prezidento rinkimų ture kartvelai turės pasirinkti tarp dviejų buvusių užsienio reikalų ministrų – Salomės Zurabišvili ir Grigolo Vašadzės.
Abu jie pirmajame ture surinko beveik po 40 proc. rinkėjų balsų, bet kartu neužsitikrino daugumos ir turėjo ruoštis antram kovos raundui.
Nors Sakartvele didžiausią valdžią turi vyriausybės vadovas, prezidento rinkimai taps tam tikru išbandymu šaliai.
Valstybės užduotis – įrodyti, kad ji gali surengti laisvus, demokratiškus rinkimus.
Tikisi taikaus proceso
Sakartvelui tai proga parodyti, kad šalis atsikratė sovietinės politikos tradicijos ir tapo modernia demokratiška valstybe.
Tam svarbu užtikrinti, kad rinkimai vyktų taikiai, sklandžiai, laisvai ir teisingai, o abi pusės, nepaisant balsavimo rezultato, jį pripažintų.
Pirmojo rinkimų turo metu ne viskas vyko taip sklandžiai. Emocijos pasiekė viršūnę ir kandidatų į prezidento postą debatai kartais virsdavo asmeniniais išpuoliais, visuomenės skaldymu.
Dabar taikus balsavimas gali atkurti vienybę ir padėti Sakartvelui išsilaikyti kelyje Europos integracijos link.
Sakartvelas jau dabar yra išimtis iš buvusios Sovietų Sąjungos erdvės šalių. Jis sukūrė demokratines institucijas, įvykdė ekonomines reformas ir kovoja su korupcija geriau nei kitos buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, išskyrus Baltijos šalis.
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
Reformas Sakartvelas pradėjo dar 2003 metais, įvykus Rožių revoliucijai.
Vėliau, 2004 metais, permainų ėmėsi tuomet prezidentu išrinktas Michailas Saakašvilis.
Nors jo metodai sulaukdavo nemažai kritikos, jis užsibrėžė tikslą panaikinti šalyje plačiai išsikerojusią korupciją.
Palaiko vieną liniją
Nors šalis jau pasiekė nemažai, joje vis dar išlieka daugoka problemų. Sakartvele reikšmingiausią balsą turi valstybinė žiniasklaida, palaikanti valdžios veiksmus. Jos atstovai atvirai agituoja už savo pasirinktus kandidatus.
Nevyriausybinės organizacijos sulaukia nemažai spaudimo ir kritikos. Jos neretai vertinamos kaip opozicinės jėgos, tad nepalankios vyriausybei.
Tuo metu nesnaudžia ir Rusija, 2008 metais okupavusi 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
Ji naudoja dezinformaciją ir kibernetines atakas norėdama pakišti koją demokratiniams procesams šalyje.
Būtent šias problemas dar turės išspręsti Sakartvelas, deklaruojantis norą prisijungti prie ES ir NATO šalių šeimos.
Tai svarbu ne tik Tbilisiui, bet ir Vakarų valstybėms. Jei Sakartvelas įrodys esąs stabili demokratinė šalis, turinti augančią rinkos ekonomiką, tai bus signalas ir kitoms valstybėms, tokioms kaip Ukraina, Armėnija ar kitoms buvusioms sovietų respublikoms, dėti visas pastangas siekiant prisijungti prie ES šeimos ir taip atsikratyti Rusijos įtakos.
Susiję straipsniai
Turi stiprų užnugarį
Šiandien į kovą dėl prezidento posto stojo S.Zurabišvili, kuri kiek ilgiau nei metus vadovavo Gruzijos užsienio reikalų ministerijai, tačiau 2005 metais buvo atleista iš pareigų dėl nesutarimų su parlamentu.
Prancūzijoje gimusi politikė, turinti Sakartvelo pilietybę, savo kandidatūrą iškėlė savarankiškai, bet ją palaiko įtakinga valdančioji partija „Gruzijos svajonė“, kurią kontroliuoja milijardierius Bidzina Ivanišvilis.
Pastaroji partija nusprendė savo kandidato nekelti tikindama, kad „S.Zurabišvili galės vykdyti prezidento pareigas atsižvelgdama ne į savo ar partijos, o į tautos interesus“.
Tuo metu G.Vašadzę remia opozicinė koalicija, kuriai priklauso vyriausybės kritiko ir eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurtas Vieningasis nacionalinis judėjimas.
Politikas anksčiau sulaukė priekaištų dėl turimos ne tik Sakartvelo, bet ir Rusijos pilietybės. Nors iš pradžių sakė pastarosios neatsisakysiąs, galiausiai tai padarė.