Sekmadienį Kerčės sąsiauryje tarp Ukrainos ir Rusijos kilęs konfliktas tęsiasi.
Po to, kai Rusija apšaudė Kijevo karo laivus, Ukraina nuo trečiadienio įvedė 30 dienų karinę padėtį dešimtyje regionų.
Kremlius į tai atsakė visiška Azovo jūros blokada.
Ukrainiečių laivai negalėjo nei įplaukti, nei išplaukti, todėl šalis paprašė NATO pagalbos.
Atsakydama į Azovo jūros blokavimą Ukraina paskelbė, kad kol galios karinė parengtis, į šalį negalės atvykti Rusijos piliečiai vyrai nuo 16 iki 60 metų.
„Šie veiksmai trukdys Rusijai mūsų šalyje formuoti privačius karinius dalinius ir neleis jiems vykdyti operacijų, kokias jie bandė įvykdyti 2014 metais“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
Šalies regionuose, kur paskelbta karinė padėtis, jau esantys rusai turės užsiregistruoti valdžios įstaigose.
„Vokietija turėtų paklausti savęs, ką Vladimiras Putinas darys toliau, jeigu dabar jo nesustabdysime“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
V.Putinas tvirtina, kad šitaip P.Porošenka nori pasikelti smunkančius reitingus prieš kitų metų kovą įvyksiančius prezidento rinkimus, tačiau jis pats tuo metu įsakė netoli Krymo sienos su Ukraina dislokuoti raketų sistemas S-400.
Rusija dviem mėnesiams įkalino 24 laivuose buvusius ukrainiečius. Pranešama, kad jie buvo pergabenti į Maskvoje esantį Lefortovo kalėjimą, nors Europos žmogaus teisių teismas nurodė Rusijai kuo greičiau paleisti jūreivius.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Ihoris Vorončenka ketvirtadienį paskelbė prašysiantis Turkijos uždaryti Bosforo sąsiaurį, kad Rusija pajustų tarptautinių normų pažeidinėjimo padarinius.
Nors Vakarų valstybės parodė, kad karinio įsikišimo nebus ir NATO laivai neplauks į Azovo jūrą, jie sutartinai pasmerkė Rusijos veiksmus.
JAV vadovas Donaldas Trumpas dėl šio incidento atšaukė Buenos Airėse turėjusį įvykti susitikimą su V.Putinu.
„Žinodamas, kad laivai ir jūreiviai dar nėra grąžinti Ukrainai, aš nesusitiksiu su V.Putinu. Aš tikiuosi, situacija bus išspręsta ir susitiksime po to“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D.Trumpas.
O iki ketvirtadienio nakties posėdžiavęs JAV Senatas priėmė bendrą rezoliuciją, kuria pasmerkė provokacinius veiksmus ir paragino tarptautinę bendruomenę susivienyti prieš tarptautinę teisę pažeidinėjančius rusus.
„Senatas siunčia aiškią žinutę Rusijai, kad jų agresija prieš Ukrainą nebus toleruojama, o veiksmai siekiant perrašyti tarptautines taisykles yra smerkiami“, – teigė senatorius Christopheris Murphy.
Europos Sąjungos šalys paskelbė panašų bendrą pranešimą, o Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas tvirtino, kad šalis aktyviai bendradarbiauja su partneriais, kurie Rusijai ruošia naujus sankcijų paketus. Jie apims prekybą nafta ir gamtinėmis dujomis.
„Karinė pagalba yra vienas dalykas, tačiau Rusija negyvena atskirta nuo viso pasaulio.
Jie prekiauja dujomis ir nafta, skolinasi pinigus tarptautinėse rinkose.
Yra paruošti keli sankcijų paketai, bet kol kas negaliu atskleisti daugiau informacijos“, – kalbėjo P.Klimkinas.
